„Kol kas daugiau informacijos neturiu, tik buvau informuota „Ekskomisarų biuro“ darbuotojo apie faktą, kad rasta padirbtų pesticidų. Laukiame daugiau informacijos iš Policijos departamento, su kuriuo bendradarbiaujame“, – sakė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Aušra Beniulienė.
Su pačiu A.Macijausku susisiekti telefonu pirmadienį nepavyko. Taip pat niekas nekėlė telefono ragelio kooperatyve „Mūsų ūkis“.
Primename, kad dėl piktnaudžiavimo tarnyba kaltu pripažintas konservatorius Aušrys Macijauskas prarado mandatą Kėdainių taryboje. Buvęs žemės ūkio viceministras kaltintas, kad 2010 metų rudenį, pasinaudodamas pareigomis ir siekdamas asmeninės naudos, nurodė be konkurso Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vadovu skirti Vigimantą Kisielių.
„Ekskomisarų biuro“, R.Danisevičiaus nuotr./Falsifikuoti pesticidai |
Oficialiais duomenimis, ketvirtadalis Lietuvoje sunaudojamų pesticidų, insekticidų yra padirbti. Kai kuriais skaičiavimais, kas antras šalies ūkininkas renkasi fasifikatus, kurie gali būti pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai.
Visos augalų apsaugos priemonės privalo būti registruotos. Tik tuomet jas galima legaliai pardavinėti ūkininkams.
Nuo 2010 m. su pertraukomis veikia projektas, skirtas kovai su nuodingomis falsifikuotomis augalų apsaugos priemonėmis. Projekte dalyvauja Lietuvos augalų apsaugos asociacija, Valstybinė augalininkystės tarnyba, policija, muitinė ir privati saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“.
Į LAAA policija kreipiasi prašydama ištirti, ar aptikti pesticidai, insekticidai yra legalūs, nefalsifikatai. A.Beniulienė pasakojo, kad medžiagos siunčiamos į akredituotas užsienio laboratorijas, kuriose yra ištiriama jų sudėtis, nustatoma kokybė, ar yra pavojingų priemaišų. Toks tyrimas trunka nuo kelių savaičių iki mėnesio.
Bendrovės „Ekskomisarų biuras“ Prekės ženklų apsaugos grupės vadovas Rimgaudas Pilka 15min.lt sakė, kad falsifikuotos augalų apsaugos priemonės į Lietuvą, kaip ir kitas šalis, daugiausia patenka iš Kinijos, Indijos. „Tai kaip ir nelegalus alkoholis ar degalai. Aišku, kodėl juos perka – nes jie yra pigesni“, – teigė R.Pilka.
„Ši veikla tokia pelninga (prekyba falsifikuotomis augalų apsaugos priemonėmis, – red. past.), kad jos atsisakyti labai sunku tiems, kas ja užsiima. Pasakojo, kad Italijoje šia veikla užsiima mafija. Falsifikuoti produktai yra iki 50 proc. pigesni“, – aiškino A.Beniulienė.