„Vien teisėjo atleidimas iš pareigų savaime nėra pagrindas bylų peržiūrėjimui, proceso atnaujinimui, turi būti kiekvienu atveju vertinama konkrečiai. Ta iniciatyva atnaujinti bylas priklauso proceso šalims, o ne teismui. Pats teismas, nei kitas teisėjas jų atnaujinti negali. Bylos, kurios yra jos žinioje dabar, bus perduotos kitiems teisėjams, paskirstytos pagal teisme nustatytą bylų paskirstymo tvarką – skaidriai, atsitiktine tvarka ir tos bylos bus toliau nagrinėjamos“, – BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.
Neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje penktadienį vienbalsiai patarta prezidentei atleisti teisėją S.Bieliauskienę, nes ši nepagarbiai elgėsi su teismo darbuotojais, vilkino bylas, o jas nagrinėjo nebūdama pasirengusi.
„Savaime, kad teisėjas kažką pasakė nemandagaus per posėdį, nereiškia, kad jo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti naikinimas“, – BNS sakė R.Norkus.
Prezidentei patarta atleisti teisėją S.Bieliauskienę, nes ši nepagarbiai elgėsi su teismo darbuotojais, vilkino bylas, o jas nagrinėjo nebūdama pasirengusi.
Drausmės byla 51 metų S.Bieliauskienei buvo iškelta po Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės Loretos Braždienės teikimo.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija nustatė, kad S.Bieliauskienė dažnai praleisdavo įstatymo nustatytus terminus procesiniams veiksmams atlikti, ypač dažnai – išspręsti procesinių dokumentų priėmimo klausimus. Pavyzdžiui, vienas ieškinys buvo gautas šiemet sausio 19 dieną, priimtas tik vasario 7 dieną. Kitoje byloje pareiškimas gautas sausio 2 dieną, o laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas sausio 19 dieną. Taip pat nustatyta, kad ji vėluodavo skirti parengiamuosius posėdžius, skirdavo jų daugiau, nei numatyta įstatyme. Vienoje byloje nėra nei rezoliucijos, nei nutarties apie parengiamojo posėdžio paskyrimą, tačiau įvyko net trys parengiamieji posėdžiai. Elektroninėse bylose ypač dažnai nesutampa procesinio dokumento data su data, kurią teisėja pasirašo elektroniniu parašu.
Komisija, išklausiusi posėdžių garso įrašus, pastebėjo, kad vieno posėdžio metu teisėja neleido kalbėti advokatui, pasisakė dėl pareiškimo trūkumų, bet jų neįvardijo. Iš kitų įrašų komisijai tapo aišku, kad S.Bieliauskienė nepakankamai pasiruošusi posėdžiui, ne visada žinojo bylos esmę.
„Dėl nepakankamo teisėjos pasirengimo posėdžiams užsitęsia bylų nagrinėjimas“, – konstatavo komisija.
Tuo metu teisėja S.Bieliauskienė teigė, kad nepagrįsti kaltinimai jai grindžiami paskalomis ir metami suinteresuotų, sąskaitas suvesti norinčių asmenų. Kas tie asmenys, S.Bieliauskienė Teisėjų garbės teismui nenurodė.
Komplikuotus santykius su kai kuriais darbuotojais teisėja aiškino jų pačių neprofesionalumu, o ji darbe reikli, principinga, nesitaikstanti su neprofesionalumu ar aplaidumu. Daliai naujų darbuotojų ji padėjo suprasti darbo specifiką ir apsiprasti teisme.
„Atvejai, kai skiriama griežčiausia nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėjų bendruomenėje pasitaiko retai. Patys teisėjai tai iškėlė aikštėn, inicijavo drausmės bylos iškėlimą“, – BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkas R.Norkus.
Pasak jo, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra didelis civilines bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvis, bus skelbiama nauja atranka į civilines bylas nagrinėsiančios teisėjos/teisėjo vietą
