R.Kurlianskis teigė D.Gineikaitę pažįstantis ir būtų jai padėjęs, tačiau nespėjo.
„D.Gineikaitė man skambino. Aš manau, kad mes kalbėjome apie tai, ji klausė, prašė padėti, kaip išvengti viešumos, esant tokiam įvykiui. Aš manau, kad tikėtina, kad jai galėjau pažadėti padėti ir greičiausiai mielai būčiau padėjęs, bet nespėjau. (...) Susiradau kompiuterį, pamačiau, kad visa internetinė žiniasklaida šviečia to įvykio aplinkybėmis ir nebebuvo prasmės tai daryti“, – sakė R.Kurlianskis.
Iš D.Gineikaitės jis teigia išgirdęs, kad ji buvo „pakišta“ ir teigė dėl to nenustebęs.
„Tuo metu aš buvau LNK valdybos pirmininku, portalo alfa.lt direktoriumi“, – paklaustas, kodėl, jo manymu, skambinta jam, sakė R.Kurlianskis.
Jis nedetalizavo, kaip būtų padėjęs D.Gineikaitei, tačiau pabrėžė, kad garsiose bylose žinomi žmonės dažnai būna iš anksto nuteisiami.
Taip pat apklaustas buvęs susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. D.Gineikaitės asmeniškai jis teigė nepažinojęs, tačiau buvo gerai pažįstamas su jos tuometiniu patarėju Gintaru Furmanavičiumi.
„Man paskambino G.Furmanavičius ir paaiškino, kad NŽT direktorė D.Gineikaitė pateko į avariją Kaune. (...) Jis paklausė, ar galėčiau nuvykti į avarijos vietą ir pažiūrėti, kas ten tiksliai atsitiko“, – rašoma teismo pagarsintuose S.Girdausko parodymuose.
Jis atsisakė, teigė esąs Vilniuje, o vėliau apie įvykio aplinkybes sužinojo jau iš žiniasklaidos.
Bylos duomenimis, su juo taip pat kalbėta, kaip būtų galima pasiekti, kad žinia nepatektų į viešumą.
Kitame posėdyje kovo 12 dieną planuojama apklausti ir G.Furmanavičių.
D.Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo tuometiniam patarėjui G.Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.
Kaltinimo akte taip pat nurodyta, kad ji sukurstė piktnaudžiauti tuometinį Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė.
Šie kaltinamieji anksčiau buvo patraukti atsakomybėn administracine tvarka dėl melagingų parodymų davimo, A.Šulnius ir S.Skersienė pripažinti kaltais antrą kartą paėmę D.Gineikaitės kraujo mėginį, kitiems asmenims administracinės bylos tuomet nutrauktos.
2017 metų vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D.Gineikaitė eismo įvykį 2015 metų gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai skirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų atimta teisė vairuoti.
