Kaunietis yra pripažintas kaltu kaip padėjėjas D.Kedžiui rengiantis daryti nusikaltimus – planuojant keturių žmonių žudynes.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius, tą pačią dieną prie namų nužudyta D.Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.
„Sveikatos pablogėjimas po nusikaltimo padarymo nemažina jo pavojingumo visuomenei“, – sakė teisėja.
„Bloga buvo sveikatos būklė, bet tokia būklė netrukdė padėjėjo vaidmeniui – patarinėti, planuoti nusikaltimus, pažadėti dėl nusikaltusio asmens pasislėpimo. Sveikatos pablogėjimas po nusikaltimo padarymo nemažina jo pavojingumo visuomenei“, – sakė teisėja Elena Vainienė. Paskelbta, kad po nusikaltimo padarymo R.Ivanauskas visiškai apako.
Ji atkreipė dėmesį, kad buvo rengiamasi nužudyti keturis asmenis, du buvo nužudyti.
„Bausmė yra tinkama, R.Ivanauskas pagrįstai neatleistas nuo bausmės“, – sakė teisėja.
Lietuvos įstatymai numato, kad tam tikrais atvejais nuteistieji gali būti atleisti nuo realios laisvės atėmimo bausmės – kai serga nepagydomomis ligomis ir pan.
R.Ivanauskas anksčiau Vilniaus apygardos teismo buvo nuteistas ir pripažintas kaltu dėl Mindaugo Žalimo kurstymo nužudyti du ir daugiau žmonių. Dėl šio kaltinimo Apeliacinis teismas R.Ivanauską išteisino, nes byloje neaptiko kurstymo sąvoką turinčių įrodymų. Tačiau ir pašalinus vieną kaltinimą, bausmė liko ta pati, kokia buvo skirta nuosprendžiu pernai birželį. M.Žalimas yra valstybės saugomas liudytojas, praėjus keletui metų, jis prabilo, kad esą žinojo apie rengiamus nusikaltimus ir apie tai buvo pranešęs policijai.
„Atvykus pas M.Žalimą, savotiška iniciatyva buvo R.Ivanausko, iš M.Žalimo parodymų matyti, kad pokalbyje dėl rengimosi žudyti keturi asmenis, iniciatyvą rodė ne R.Ivanauskas, o D.Kedys. Jis išdėstė savo sumanymą ir planus“, – sakė teisėja E.Vainienė.
Tuo metu kartu su R.Ivanausku teista jo buvusi sugyventinė Eglė Barauskaitė toliau lieka išteisinta – paliktas galioti pirmos instancijos išteisinamasis nuosprendis. Generalinės prokuratūros skundas, kuriuo prašyta pripažinti moterį kalta, atmestas. Apeliacinis teismas mano, kad E.Barauskaitės veiksmų, kurie nurodyti prokuroro kaltinamajame akte – vykimas kartu su R.Ivanausku pas M.Žalimą, daiktų perdavimas M.Žalimui, yra nepakankami pripažinti kaltei bendrininkavus rengiantis nužudyti asmenis.
Po Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėja tą pačią dieną. Tačiau šalys dar gali rašyti skundus Aukščiausiajam Teismui.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vyrui kaltinimai dėl nusikaltimų taip ir nebuvo pateikti. Tačiau įtariami D.Kedžio bendrininkai – buvę sugyventiniai R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė – perduoti teismui.
Teismo nuosprendžiu iš R.Ivanausko priteista per 170 tūkst. eurų žalos atlyginimo bylos nukentėjusiems – nužudytųjų artimiesiems.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš R.Ivanausko priteista per 170 tūkst. eurų žalos atlyginimo bylos nukentėjusiems – nužudytųjų artimiesiems. Apeliacinis teismas paskelbė, kad ieškinių sumų nekeičia.
Dukters Violetos Naruševičienės netekusiems tėvams Tatjanai ir Stasiui Stankūnams priteista atlyginti po 20 tūkst. eurų, L.Stankūnaitei – 28 tūkst.eurų.
Anot prokuratūros, R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė dalyvavo išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes. D.Kedys įtariamas nužudęs J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę. Vėliau ir jis, ir A.Ūsas, prokuratūros duomenimis, žuvo per nelaimingus atsitikimus.
