Taip pat siūloma Kauno miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Ritą Čirvinskaitę ir Kauno apygardos prokurorą Andrių Kiuršiną siūloma pažeminti pareigose, o jo viršininką - Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pavaduotoją Nerijų Marcinkevičių nubausti papeikimu. Civilinių bylų skyriaus prokurorei Solveigai Gradzevičienei rekomenduojama skirti pastabą.
Dėl padarytų tarnybinių nusižengimų siūloma pareikšti pastabą Generalinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Zenonui Burokui, jo pavaduotojui Sigitui Jankauskui – papeikimą. Jų kolegės Vidos Ramanauskienės veiksmuose pažeidimų nerasta.
Neatlktos standartinės procedūros
Tarnybinio patikrinimo komisijos narys Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika, paklaustas, ko neatliko G.Ročienė, aiškino, kad ji, kol tyrimas vyko policijoje, buvo jo vadovė ir padarė rimtų klaidų.
Jis teigė, kad viena netinkamo tyrimo priežasčių – įsigalėjusi prasta seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius tyrimo praktika. Esą didžioji dalis tokių nusikaltimų padaroma šeimoje ir tokiu atveju įtariamojo pėdsakų paieška nusikaltimo vietoje netenka prasmės.
„Šitas tyrimas nebuvo tipinis, bet elgtasi buvo tipiškai“, – kalbėjo A.Mažeika. Pasak jo, G.Ročienė manė, kad dalies veiksmų nereikia atlikti, nes jie neduos jokių rezultatų.
Prokuroras nenorėjo detalizuoti ko konkrečiai nepadarė bylą tyrusi pareigūnė – esą smulkmenų atskleidimas pakenktų panašių bylų tyrimui ateityje, kad „patarimais nepasinaudotų tas, kas neturėtų jais pasinaudoti“.
Atsakomybė krenta ir Kedžiui
Tyrimo komisijos pirmininkas Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Antanas Stepučinskas nenorėjo sutikti, kad D.Kedžio skundo tyrimas užtruko tik dėl šių prokurorų padarytų klaidų.
„Tiriant bylą Kaune buvo susiklosčiusi nevienareikšmiška situacija. Galima akcentuoti ir paties pareiškėjo elgesį – pareiškėjas savo pirmais žingsniais savotiškai informavo asmenį dėl kurio jis prašė atlikti ikiteisminį tyrimą, taip tam tikra prasme suteikdamas galimybė kurti alibi”, – teigė A.Stepučinskas.
Sėkmė priklauso nuo tyrimo pradžios
Pasak tyrimą atlikusios komisijos nebuvo imtasi kai kurių standartinių procedūrų. “Tai, ko nepadarei tyrimo pradžioje, vėliau pradeda kišti pagalius į ratus nuolat. Ši aplinkybė lėmė tai, kad tyrimas turėjo trukti ilgai”, – aiškino komisijos narys Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Tilindis.
Esą iš pat pradžių tinkamai nebuvo ištirtos nusikaltimo aplinkybės, vis paaiškėja naujų faktų ir dėl jų reikia naujų mažametės apklausų.
Komisijos siūlymus svarstys generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ir priims galutinį sprendimą dėl nuobaudų skyrimo.
D.Kedys skundą pateikė prieš metus
Tarnybinis patikrinimas dėl kauniečio Drąsiaus Kedžio skundų tyrimo ir vadinamosios pedofilijos bylos nagrinėjimo prokuratūros sistemoje buvo pradėtas spalio 6-ąją.
Praėjusių metų lapkritį gavus kauniečio D.Kedžio pareiškimą dėl jo dukters tvirkinimo, bylą ėmė tirti Kauno policija, vėliau ji perduota Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, vėliau – Kauno apygardos prokuratūrai, o galiausiai – Vilniaus prokurorams.
D.Kedys savo mažametės dukters tvirkinimu kaltino Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą ir nenustatytą asmenį Aidą. Mergaitės motiną ir tetą vyras kaltino sąvadavimu. Spalio 5 dieną Kaune buvo nušautas J.Furmanavičius ir buvusios D.Kedžio sugyventinės sesuo Violeta Narušienė.
