Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad dar 2016 metų gruodžio 22 dieną priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas lieka nepakeistas ir turi būti vykdomas.
Lukiškių TIK laikėsi nuoseklios pozicijos, kad užtikrinti iki paros trunkančių ilgalaikių pasimatymų neįmanoma – tam nėra patalpų.
„Tai, kad įstaigoje nėra įrengta ilgalaikiams pasimatymams skirtų patalpų, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes kaliniams garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose laikantis Konvencijos nustatyto reguliavimo yra pozityvi valstybės pareiga“, – dar 2016 m. nusprendė VAAT.
15min paklausė Lukiškių TIK direktoriaus pavaduotojo Romo Ostanavičiaus, kaip planuojama užtikrinti ilgalaikius sutuoktinių pasimatymus. Jis teigė, kad gerbia visus teismo sprendimus ir nutartis vykdys.
„Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą nutartį artimiausiu metu kreipsimės į Kalėjimų departamentą (KD) dėl rekomendacijų, kaip įgyvendinti minėtos nutarties nuostatas“, – atsakė R.Ostanavičius.
Su KD atstovu Tomu Čepelevskiu susisiekti nepavyko, jis į skambučius neatsakė. KD taip pat nereagavo į nusiųstus klausimus. Tikimės straipsnį papildyti departamento komentaru vėliau.
Teisinis nihilizmas
R.Daktarienei byloje atstovavęs advokatas Vytautas Sirvydis įsitikinęs, kad Lukiškių TIK nevykdydami teismų sprendimų demonstruoja visišką teisinį nihilizmą, nes pirmadienį laimėta byla – tikrai ne pirmoji. Dar 2016 metų balandį teismas įpareigojo Lukiškių TIK užtikrinti ilgalaikius pasimatymus.
„Pats įdomumas yra tas, kad šitą kelią jau praėjo ir Henrikas Daktaras, ir Ramutė Daktarienė. H.Daktaras jau laimėjo bylą, nes jam nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Dabar lygiagrečiai R.Daktarienė dėl to pati inicijavo procesą ir jį laimėjo.
Jei kalbame apie teisinį nihilizmą, tai pradėkim nuo to, kad vienas iš teisinio nihilizmo sudedamųjų elementų yra įstatymų nevykdymas, bet kur kas piktesnis nihilistinio elgesio variantas yra įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas“, – sako V.Sirvydis.
Baisiausia, anot advokato, kad net į du įsiteisėjusius teismų sprendimus Lukiškių TIK nereaguoja ir, atrodo, nesiruošia jų vykdyti. Dėl šios situacijos teismas abiem sutuoktiniams iš viso jau yra priteisęs 2,5 tūkst. eurų.
„Mano klientų netenkina situacija, kad iš mokesčių mokėtojų lėšų mokamos teismų priteistos kompensacijos už patirtą žalą. Asmenys siekia, kad būtų užtikrintos Konvencijoje garantuotos jų teisės, o teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais netgi įpareigoja taip daryti“, – sako V.Sirvydis.
Šiuo metu byla dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo yra nagrinėjama ir Europos Žmogaus Teisių Teisme. Pasak V.Sirvydžio, nuo 2009 m. trunkantis pažeidimas EŽTK prasme prilyginamas kankinimui ir pažeidžia Konvencijos 3 str.
Sąlygos yra
Lukiškių TIK turi įsirengęs patalpas ilgalaikiams pasimatymams, ką Kalėjimų departamentas pranešė prieš pat 2016 metų Kalėdas.
„Įgyvendinant Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime įrengtos nuteistiesiems ir suimtiesiems naujos ilgalaikių pasimatymų, kurie vyks nuo 2017 metų pradžios, su artimaisiais patalpos. Ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengti trys ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai su dušo kabina, praustuvu ir klozetu, bendro naudojimo virtuvė.
Virtuvėje įrengta viryklė, praustuvė, spintelės indams ir įrankiams sudėti, nupirkta šiukšlių dėžė, šaldytuvas, įrankiai ir indai. Ilgalaikių pasimatymų gyvenamuosiuose kambariuose taip pat yra stalai, spintos, lovos, televizoriai, buitiniai šaldytuvai“, – pranešime spaudai rašė KD.
Tačiau, V.Sirvydžio teigimu, dar vienas esminis kankinimo elementas yra ir tas, kad visoms kitoms nelaisvų asmenų kategorijoms, tiek suimtiesiems, tiek ir atliekantiems laisvės atėmimo bausmes šiame kalėjime, teisė į ilgalaikius pasimatymus geriau ar blogiau yra užtikrinama, bent jau taip, anot advokato, teigia Vyriausybė savo pastabose, adresuojamose EŽTT.
Tačiau kažkodėl įkalintiems iki gyvos galvos asmenims tokios patalpos nėra prieinamos ir suteikiamos. Ir Lukiškių TIK būtent tokiu argumentu bando aiškinti šios teisės pažeidimus.
„Visiems kitiems nelaisviems asmenims tokios sąlygos yra, viskas gerai, o vienai nelaisvų asmenų kategorijai nėra. Kokiu pagrindu išskiriama ir diskriminuojama šita asmenų grupė?“ – svarstė advokatas.
R.Ostanavičius aiškino, kad to tiesiog neleidžia Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnis. Pagal jį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji, į kurią patenka ir H.Daktaras, neturi teisės į ilgalaikius pasimatymus.
„Atsižvelgiant į tai ilgalaikiai pasimatymai nuteistiesiems, iki gyvos galvos laikomiems kalėjimuose, nesuteikiami“, – sakė R.Ostanavičius ir pridūrė, kad norint užtikrinti ilgalaikius pasimatymus, reiktų keisti teisės aktus.
Tiesa, LVAT sprendime pažymima, kad „EŽTK nuostatos ne tik pripažįstamos tiesiogiai, kaip ir Lietuvos Respublikos įstatymai, taikytinomis nacionalinėje teisės sistemoje, bet ir turinčiomis taikymo pirmenybę kolizijos su nacionaliniais teisės aktais atveju.“
Padėtų antstoliai?
Teismų sprendimus Lietuvoje vykdo antstoliai. V.Sirvydžio teigimu, jau bandyta eiti šiuo keliu, tačiau nesėkmingai.
„Buvo bandyta kreiptis į antstolius, tačiau jie sakė: ne, ne, tokio vykdomojo rašto mes niekada nepriimsime vykdymui, nes mes patys bent jau iš dalies priklausome nuo Teisingumo ministerijos, kuriai pavaldus ir Lukiškių TIK. Jeigu jau atsirastų drąsus antstolis, kuris imtųsi vykdyti įsiteisėjusio sprendimo dalį dėl atsisakymo užtikrinti teisę į ilgalaikius pasimatymus, situacija pagerėtų, nes antstoliai turi savarankiškas teises vykdymo procese.
Sunku tikėtis, kad atsirastų antstolis, turintis pakankamai profesinės drąsos, bet viltis išlieka. O gal pavyks išvengti priverstinio vykdymo proceso, gal Lukiškių TIK ar Kalėjimų departamentas geranoriškai vykdys teismo sprendimą“, – sakė jis.
Paprašius Antstolių rūmų pakomentuoti situaciją dėl teismų sprendimų vykdymo, jų atstovė Dora Petkauskaitė pažymėjo, kad R.Daktarienės atžvilgiu teismo sprendimas priimtas vos prieš keletą dienų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nebus vykdomas.
O komentuodama, kaip elgtis tokius atveju, ji sakė, kad visada galima naudotis teise geranoriškai spręsti klausimus.
„Šiuo atveju galėtų būti taikoms analogija su, pavyzdžiui, priteistos žalos iš valstybės atlyginimu, kai asmuo gali tiesiogiai kreiptis į valstybės instituciją, kuriai sukurta viena ar kita prievolė, su prašymu imtis priemonių geranoriškai spręsti aktualų klausimą. Kalinamasis taip pat galėtų pasinaudoti teise kreiptis tiesiogiai į įkalinimo įstaigos administraciją.
Kita vertus, teisės į pasimatymus užtikrinimas yra viena iš laisvės atėmimo įstaigų problemų, kurios gali būti išspręstos ne vieno kurio antstolio, o tik sistemiškai dirbant valstybės lygiu“, – sako D.Petkauskaitė.
