Neeilinio iškvietimo sulaukta vasario 13 dieną, tuomet Molėtų ir Giedraičių ugniagesiai gelbėtojai skubėjo gesinti degančios pievos.
Nors sniego gamta šiais metais nepagailėjo, tačiau neapgalvotai pasielgę piliečiai sugebėjo sukelti gaisrą, informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Atviroje teritorijoje degė durpinga pieva, kuri, galimai smilko apie savaitę laiko.
Tai parodo, kad nepasirinkus saugios vietos kūrenti laužus galima ir žiemą ugniagesiams priminti apie artėjantį pavasarį, kai tokių iškvietimų bus keli per budėjimą.
Tačiau gerai, kas gerai baigiasi – ugniagesiai visada pasiruošę atlikti savo pareigą, nepriklausomai nuo metų laiko. Nustatytas kaltininkas pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai.
O pirmadienį, vasario 25 d. 15.39 val. gautas pranešimas, kad Anykščių rajone, Viešintų sen., Gilvydžių kaime prie kapinių dega pieva.
Po keliolikos minučių atskriejo dar vienas pranešimas, kad Jonavoje prie garažų taip pat pleška žolė.
Pernai 15min kalbintas gamtininkas Selemonas Paltanavičius sakė, kad žolės deginimas – didžiulis nusikaltimas gamtai.
„Nudega visi paviršiuje esančių augalų daigai, ūgliai. Sudega visos rudenį paviršiuje išbarstytos žolės. Ta žolė, tegu bus nešienauta, ji atrodo didelė ir geltona, vasarą čia žaliuos nauja žolė, senoji sukris, supus ir bus pati puikiausia trąša.
Gamtoje būna atvesti pilkųjų kiškių jaunikliai, visi kiškiukai žus. Didžiųjų ančių pirmieji lizdai, kiaušiniai, visi irgi žus. Galima vardyti ir vardyti. Boružės, drugeliai – visa tai žus. Neįsivaizduoju argumento, galinčio pateisinti tokį veiksmą.
Kitas didelis pavojus – toje pačioje pievoje iki 10 cm dirvos sluoksnyje, kiekviename kvadratiniame metre yra dešimtys tūkstančių mažučių bestuburių gyvūnų dirvodarininkų. Jie yra skaidytojai, patys maitinasi, palieka jau perdirbtas mineralines medžiagas, jos ir yra trąšumo garantas“, – sakė S.Paltanavičius.
