Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Vasylijus Narytnykas ir Audrius Sidabras buvo kaltinami bendrininkų grupe svetimo dokumento neteisėtu įgijimu, laikymu, disponavimu elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, prekyba žmonėmis, Laimonas Vinča svetimo dokumento neteisėtu įgijimu, laikymu, disponavimu elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, Linas Butėnas – naudojimosi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis.
Du iš kaltinamųjų savo kaltę pripažino tik iš dalies, dar du savo kaltės nepripažino visiškai arba ją neigė.
Užsienyje pažadėtas darbas
Du Ukrainos piliečiai per ikiteisminį tyrimą teigė, kad jų tėvynainis V.Narytnykas 2017 m. jiems pažadėjo darbą Anglijoje. Vykdydami V.Narytnyko nurodymus vyrai atvyko į Lietuvą, jie buvo apgyvendinti Mažeikių mieste, viename bute.
Pasak vyrų, kurį laiką viename bute jie buvo apgyvendinti su kitais ukrainiečiais. Neilgai trukus, nukentėjusiųjų teigimu, kaltinamasis A.Sidabras jiems nupirko bilietus į Ispanijos miestą Maljorką ir kartu su jais išskrido.
Iš Maljorkos ukrainiečiai turėjo skristi su Lietuvos Respublikos piliečių pasais – asmens tapatybės kortelėmis – Jungtinę Karalystę, tačiau nukentėjusiesiems nebuvo leista išskristi, oro uosto darbuotojai juos sulaikė ir perdavė policijai.
2017 m. birželio 14 d. vyrai buvo paleisti. Po kelių dienų nukentėjusieji parskrido atgal į Lietuvą. Dar po kurio laiko jie buvo nuvežti vėl į Mažeikius ir apgyvendinti viešbutyje. Jau kitą rytą, pasak nukentėjusiųjų, jie buvo nuvežti į kaltinamojo L.Butėno sodyboje esančią audinių fermą, kurioje jiems teko atlikti įvairius darbus, tekę prižiūrėti 4700 audinių. Nukentėjusieji teigė, jog tame ūkyje dirbę keletą savaičių, pasak užsieniečių, V.Narytnykas jiems per tą laiką vis žadėjęs juos išvežti dirbti į Londoną.
Kaltinamieji A.Sidabras ir L.Vinča patvirtino, kad disponavo kitų asmenų dokumentais, mokėjimų priemonėmis. Ir patys nukentėjusieji patvirtino, kad kaltinamasis A.Sidabras davė jiems Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės korteles, mokėjimo priemones.
Svetimi dokumentai ir banko kortelė – vos už 200 eurų
2017 metų rugpjūčio 7 d. kratos metu L.Vinčos bute buvo rasti ir paimti vieno Lietuvos piliečio pasas ir banko kortelė. Kaip paaiškėjo, minėtas pilietis pats davė savo pasą, asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę kaltinamajam A.Sidabrui už 200 eurų.
Minėti asmens tapatybės dokumentai ir banko kortelė buvo perduoti vienam iš nukentėjusiųjų. Nustatyta, kad per kratas pas kaltinamuosius buvo rasta ir daugiau Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentų, kuriuos piliečiai buvo praradę, kopijų.
Nustatyta ir tai, kad kaltinamiesiems buvo reikalingos tokios Lietuvos piliečių asmens tapatybės kortelės, kurių turėtojų veidai būtų kuo labiau panašus į Angliją skraidinamų ukrainiečių veidus.
Kaip pažymėjo bylą išnagrinėjęs teismas, esminę kaltinimo aplinkybę, kad nukentėjusieji buvo išnaudojami priverstiniam darbui, patvirtina tik per ikiteisminį tyrimą apklausti minėti nukentėjusieji, tačiau jų parodymai nebuvo patikrinti teisiamajame posėdyje.
Kaip pabrėžė teismas, nors valstybinis kaltintojas ėmėsi priemonių, kad Ukrainoje gyvenantys nukentėjusieji būtų apklausti teisiamajame posėdyje, užtikrinti jų dalyvavimą teisiamajame posėdyje nepavyko, o per ikiteisminį tyrimą minėti užsieniečiai pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nebuvo.
Dirbti važiavo savanoriškai
2019 metų liepą prokurorei vienas iš nukentėjusiųjų nurodė, kad 2017 m. rugpjūtį jo apklausos protokolas jam tinkamai nebuvęs išverstas ir jis ne viską suprato. Jis nurodė, kad dirbti važiavo savanoriškai, savo iniciatyva, teigė niekas jo neapgaudinėjo ir jo valios neribojo, jokių materialinių ar moralinių pretenzijų savo tautiečiui V.Narytnykui jis neturįs.
Šis nukentėjusysis taip pat pareiškė, kad savo 6150 eurų ieškinį atšaukia ir V.Narytnykui pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tokius vieno iš nukentėjusiųjų pareiškimus ir į tai, kad abu nukentėjusieji buvo sulaikyti ir apklausti vienu metu pas tą pačią prokurorę tą pačią dieną, bei nesant galimybės apklausti nukentėjusiuosius teisiamajame posėdyje, patikrinti ikiteisminio tyrimo metu duotus jų parodymus, teismo įsitikinimu, negalima daryti išvados, kad šių nukentėjusiųjų parodymai patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jie L.Butėnui priklausiančioje fermoje buvo išnaudojami priverstiniam darbui.
...L.Butėnas neturėjo tikslo naudotis minėtų užsieniečių priverstiniu darbu. Teismas padarė išvadą, kad L.Butėnas nepadarė jam inkriminuotos veikos – naudojimosi asmens priverstiniu darbu.
Teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamieji V.Narytnykas ir A.Sidabras padarė jiems inkriminuotas veikas – prekyba žmonėmis. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis L.Butėnas ne tik neturėjo, bet ir negalėjo žinoti apie tokią kaltinime nurodytą neteisėtą V.Narytnyko veiklą.
Priverstiniu darbu nepasinaudojo
Nenustatyta ir tai, kad nukentėjusieji dirbo L.Butėno priklausančioje įmonėje, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog L.Butėnas neturėjo tikslo naudotis minėtų užsieniečių priverstiniu darbu. Teismas padarė išvadą, kad L.Butėnas nepadarė jam inkriminuotos veikos – naudojimosi asmens priverstiniu darbu.
Teismas pažymėjo, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtu kito asmens dokumento įgijimu, panaudojimu, yra įrodytos byloje surinkta medžiaga, tarp kurios ir kriminalinės žvalgybos pateikti duomenys. Tai, kad kaltinamieji V.Narytnykas, L.Vinča ir A.Sidabras neteisėtai disponavo asmens dokumentais veikdami organizuota grupe, teismo įsitikinimu, patvirtina pas kaltinamuosius rastų svetimų asmens dokumentų kopijų gausa, A.Sidabro parodymai, jog V.Narytnykas jo prašė organizuoti nukentėjusiųjų kelionę į Jungtinę Karalystę, užfiksuoti V.Narytnyko ir A.Sidabro pokalbiai apie ukrainiečių atvykimą pas A.Sidabrą, bei dokumentų jiems parinkimą.
Išteisinti dėl prekybos žmonėmis
Bylą išnagrinėjęs teismas V.Narytnyką pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu ir paskyrė jam bausmę – 27 tūkstančių 115 eurų dydžio baudą, dėl prekybos žmonėmis išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, išteisino ir dėl disponavimo kito asmens elektronine mokėjimo priemone, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Dėl kito asmens išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms L.Butėną teismas išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
L.Vinčą teismas pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu, elektronine mokėjimo priemone ir paskyrė jam bausmę – 16 tūkstančių 974 eurų dydžio baudą. A.Sidabrą dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu, svetima asmens elektronine mokėjimo priemone teismas pripažino kaltu ir paskyrė jam bausmę – 22 tūkstančių 596 eurų dydžio baudą, dėl prekybos žmonėmis išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Nuteistuosius L.Vinčą ir A.Sidabrą teismas įpareigojo paskirtas baudas sumokėti per 5 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kiekvienam.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
