Penktadienį nuo ryto Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys, Vitalija Vonžutaitė ir Marina Liutkevičienė kaltinami sukčiavimu, apgaulingu buhalterijos tvarkymu.
Tikimasi, kad penktadienį iki darbo dienos pabaigos (15.45 val.) bylą kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas baigs skaityti 185 puslapių savo baigiamąją kalbą. Išvakarėse S.Verseckas įveikė 80 puslapių.
Posėdžio pradžioje iš savo vietos pakilo vienas iš kaltinamųjų advokatų Vladimiras Buslovičius. Teisininkas priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra gavęs „darbiečių“ skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo. Advokatas reikalavo, kad byloje būtų paskelbta pertrauka iki tol, kol bus gautas atsakymas iš Apeliacinio teismo.
Tačiau griežtoji juodosios buhalterijos bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė-Zalieckienė pareiškė, kad prašymas dėl proceso laikino sustabdymo jau išnagrinėtas ir atmestas išvakarėse, todėl paragino prokurorą nedelsiant toliau skaityti kalbą.
 |
| Vytautas Gapšys ir Viktoras Uspaskichas |
S.Verseckas toliau smulkiai pasakojo, kaip veikė Darbo partijos juodosios buhalterijos mechanizmas. Į bylą surinkti duomenys rodo, kaip buvo finansuojama politinės organizacijos veikla, kas ir kokius neoficialius mokėjimus atliko ir kas pinigus gavo. S.Verseckas pabrėžė, kad narpliojant šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu apklausti kai kurie asmenys davė pareigūnams akivaizdžiai apgaulingus parodymus. Valstybės kaltintojas kartojo, kad tokie duomenys ne tik turėtų būti kritiškai vertinami šiame teisme, bet ir sudaro pagrindą kelti naujas bylas už piktybinį pareigūnų klaidinimą.
S.Verseckas pasakojo, kad ištirtu laikotarpiu Darbo partijos juodoji buhalterija veikė dviem būdais.
2004 m. buhalterė Nijolė Steponavičiūtė įnešdavo pinigus į savo sąskaitą bei dar kelių jai artimų asmenų sąskaitas, o po to iš jų lėšos būdavo pervedamos į kitų „darbiečių“ aktyvistų banko sąskaitas.
Tuo tarpu 2005-2006 metais N.Steponavičiūtė išduodavo pinigus grynaisiais iš neoficialios Darbo partijos kasos.
Dar viena „darbiečių“ neteisėtos veiklos forma – bendrovės „Lietuvos telekomas“ paslaugų pirkimas Darbo partijai vien V.Gapšio vardu. Paslaugų pirkėjas buvo ne Darbo partija, bet V.Gapšys, kaip fizinis asmuo.
„Darbiečių“ aktyvistams visoje šalyje buvo išdalyti mobilieji telefonai, jų naudotojams nustatyti sąskaitų limitai.
Būtent V.Gapšio, kaip fizinio asmens, vardu Darbo partijos skyriuose daugelyje Lietuvos vietų buvo įvestas ir internetas.
Buhalterijai buvo nurodyta, kad V.Gapšio telekomunikacines sąskaitas privaloma apmokėti. Taip ir būdavo daroma, o į juodosios buhalterijos knygą buhalterė įrašydavo: „Telekomui“.
„Mokėjimai buvo atliekami išskirtinai grynaisias pinigais“, – S.Verseckas minėjo, kad šią aplinkybę byloja iš bankų gauti dokumentai.
Apmokėdavo benziną ir dyzeliną
Kita neoficialios Darbo partijos buhalterijos sritis, kurią išsamiai aptarė valstybės kaltintojas, yra patiriamų išlaidų degalams padengimas. Anot prokuroro, benzino ir dyzelino reikalus partijoje kuruodavo kaltinamieji V.Gapšys ir V.Vonžutaitė. „Darbiečių“ aktyvistai politinės organizacijos reikalais važinėdavo po šalį, išlaidos degalams būdavo kompensuojamos iš neoficialios kasos pinigų, lėšas gavę asmenys tai patvirtindavo parašais, sumos būdavo įrašomos į juodosios apskaitos knygą.
Nurodymus apmokėti degalų išlaidas neoficialioji „darbiečių“ buhalterė N.Steponavičiūtė iš V.Gapšio ir V.Vonžutaitės gaudavo ir žodžiu, ir raštu.
 |
| 15min.lt nuotr./Kasos išlaidų orderis |
Nuo posėdžio pradžios praėjus beveik pusantros valandos, teismas paskelbė 20 minučių pertrauką, kad prokuroras ir kiti proceso dalyviai galėtų šiek tiek atsipūsti. Penktadienį perskaityta bemaž 30 puslapių, liko apie 75.
Iš neoficialių lėšų linksmino rinkėjus
Kita sritis, kurią S.Verseckas aptarė baigiamojoje kalboje, yra Darbo partijos turų po Lietuvą finansavimas iš neoficialių lėšų.
 |
| Žilvinas Žvagulis |
Turo metu politikai susitikinėdavo su rinkėjais, rengė jiems vaišes, linksmino, samdydami garsius atlikėjus. Pavyzdžiui, už Žilvino Žvagulio koncertą Telšiuose buvo sumokėti 5 000 litų. Parašu, kad gavo pinigus, patvirtino atlikėjo vadybininkė Vitalija Butkevičiūtė. Kitą sykį vadybininkė pasirašė gavusi 20 000 litų. Kasos išlaidų orderyje kaltinamoji V.Vonžutaitė parašė, kur pinigai išleisti: „Žvagulio keturi koncertai kovo mėnesį.“
Iš juodosios buhalterijos pinigų Darbo partijos atstovai turo metu mokėdavo ir už grupių „Vairas“ ir „B'Avarija“ pasirodymus. Vieno koncerto kaina – 2 500 litų. Grupės „Delfinai“ pasirodymas kainavo 4 000 litų, „Funky“ pasirodymas 2 000 litų, o Gintarė Karaliūnaitė padainavo už 1 500 litų.
Pasak prokuroro, vienu pagrindinių smuiku Darbo partijos turo po Lietuvą metu grojo Giedrė Vitienė. Tiesa, ši veikėja oficialiai net nebuvo Darbo partijos darbuotoja. Kita vertus, tai paaiškina, kodėl G.Vitienei Darbo partija nemokėdavo oficialios algos, o atlygindavo už jos veiklą iš neoficialios kasos lėšų.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Ž.Padaiga, vykdamas pas rinkėjus, sudaužė uošvio automobilį. V.Uspaskichas nurodė atlyginti partiečio patirtą žalą. Išlaidos atsispindi Darbo partijos juodojoje buhalterijoje.
Prokuroras S.Verseckas apibendrino, kad daugeliui asmenų, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie Darbo partijos turo rengimo, buvo atlyginama lėšomis, neįrašytomis į oficialią šios politinės organizacijos buhalterinę apskaitą.
Beje, prokuroras svarstė, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž.Žvagulio ir „B'Avarijos“ nario Juozo Liesio duoti parodymai nesutampa su kita bylos medžiaga. Todėl teisme jie turi būti vertinami kritiškai. Be to, anot S.Versecko, verta pasidomėti, kad atlikėjų pasakojimai nepanašūs į nusikalstamas veikas. Kitaip tariant, jei Ž.Žvagulis ir J.Liesis melavo pareigūnams, jiems galėtų būti iškeltos bylos ir skirtos baudos.
Asmeniniai V.Uspaskicho pinigai?
Valstybės kaltintojas taip pat pasakojo, jog buvęs sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga yra patvirtinęs, kad yra gavęs 8 000 litų atlyginimą už sudaužytą automobilį. Anot Ž.Padaigos, kartą jis uošvio automobiliu vyko į susitikimą su rinkėjais, tačiau pateko į avariją. Politikas kreipėsi į Darbo partijos vadovą V.Uspaskichą, ir nuostoliai jam netrukus buvo atlyginti. Ž.Padaiga prisimena, kad kažkur pasirašė gavęs pinigus.
Prokuroras pabrėžė, kad ne tik šis, bet ir kai kurie kiti mokėjimai buvo atlikti asmeniškai V.Uspaskicho nurodymu. Darbo partijos lyderis ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams bandė aiškinti, kad tai jo asmeninės lėšos, todėl tame nėra nieko nusikalstamo. Tačiau kodėl tie mokėjimai atsispindi Darbo partijos juodosios buhalterijos užrašuose, niekas paaiškinti negali.
S.Verseckui įveikus 114 puslapių savo baigiamosios kalbos, vidurdienį teisme paskelbta pietų pertrauka, posėdį numatoma tęsti nuo 12.45 val.
Po pietų – apie ryšius su žiniasklaida
Po kareiviškai trumpos pietų pertraukos Vilniaus apygardos teismas tęsė darbą.
Prokuroras S.Verseckas toliau dėstė baigiamosios kalbos argumentus.
S.Verseckas pasakojo apie mokėjimus žiniasklaidos priemonėms.
Kaip žinoma, Darbo partija pasirūpindavo, kad jos partiečiai ir rinkėjai nemokamai gautų apie „darbiečius“ palankiai rašančios spaudos.
Apie Darbo partijos neskaidrius ryšius su žiniasklaidos priemonėmis portalas 15min.lt išsamiai pasakojo ankstesnėse publikacijose.
Iš bylos medžiagos matyti, kad oficialiai Darbo partija prenumeravo vos po kelis egzempliorius daugelio populiariausių Lietuvos laikraščių.
Tačiau vien už „Respublikos“ dienraščio prenumeratą iš neoficialios kasos buvo sumokėta per 927 tūkst. litų.
S.Verseckas pabrėžė, kad ankstesniame posėdyje duodamas paaiškinimus teismui kaltinamasis V.Uspaskichas pats atskleidė, kodėl „darbiečiai“ turėjo papildomą motyvą prenumeruoti „Respubliką“.
Anot prokuroro, pats kaltinamasis atskleidė savotišką žiniasklaidos papirkinėjimo atvejį, kai susitariama su leidėjais neskelbti apie Darbo partiją nepalankios informacijos.
Baigiamojoje kalboje prokuroras S.Verseckas daug dėmesio skyrė ir aiškinimui, kaip buvo valdomas laikraštis „Laikas“. Kaip žinoma, šis savaitraštis buvo naudojamas kaip svarbus Darbo partijos propagandos įrankis.
Vien 2006 m. „Laike“ užfiksuota per 300 Darbo partijai palankių publikacijų, kurios pažeidė nustatytą politinės reklamos tvarką. Politinė agitacija turi būti aiškiai atskirta nuo kitokio leidinio turinio, be to, turi būti nurodyta, kas už tą politinę reklamą sumokėjo.
„Darbo partiją ir UAB Aguomina, leidžiančią savaitraštį Laikas, siejo ypatingas ryšys, visiškai neprimenantis šios partijos ryšių su kitomis Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis. Darbo partija buvo suinteresuota Laiko turiniu ir iš esmės kontroliavo jį“, – prokuroras S.Verseckas pabrėžė, kad šį procesą asmeniškai prižiūrėjo ir pats V.Uspaskichas.
S.Verseckas kartojo, kad dalį „Aguominos“ išlaidų iš neoficialios kasos dengė Darbo partija, nes buvo tuo tiesiogiai suinteresuota.
S.Verseckas penktadienį vėl priminė, kad Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais neapskaičiusi daugiau nei 25 mln. litų pajamų ir maždaug 23 mln. litų išlaidų.
Tikimasi, kad iki rudens proceso atidėti nereikės
Jau paaiškėjo, kad prokuroras penktadienį baigiamosios kalbos nepabaigs ir bausmių kaltinamiesiems pasiūlyti nespės. Liko apie 40 puslapių.
Kolegijos vadovei pasiteiravus, kiek jam dar reikės laiko, S.Verseckas atsakė: „Poros valandų.“ Bylos nagrinėjimas atidėtas iki gegužės 24 d.
Maža to, kolegija pasiūlė suderinti dar kelių būsimų posėdžių datas birželio pabaigoje arba liepą. Baiminamasi, kad kelių gegužę suplanuotų posėdžių nepakaks. Tačiau papildomų posėdžių vasarą nebus, mat visi proceso dalyviai labai užsiėmę. Viliamasi, kad advokatai kalbės trumpai, ir iki rudens proceso atidėti neteks.
