Pirmus 10 metų jis privalės kalėti kalėjime, likusius – pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendį pakeitė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai kvalifikuotų dalies veikų.
D.Adomėnas buvo nuteistas už tai, kad beveik prieš du dešimtmečius (1993 m.) iš savanaudiškų paskatų viename Lazdynų mikrorajono name nužudė du vyrus – bendrovės vadovą ir jo namuose besisvečiavusį vyrą, pagrobė didelę pinigų sumą, kitų brangių daiktų. Maždaug po mėnesio jis kartu su kitu asmeniu, norėdamas pasisavinti brangų laikrodį, užpuolė ir sužalojo nužudytojo verslininko partnerį. Užkluptas pro šalį važiavusių ir užpultą vyrą pabandžiusių apginti „Geležinio vilko“ karių ir šaudydamas iš „Kalašnikov“ automato sužalojo tris karius ir pro šalį važiavusio autobuso keleivį. Po šio incidento D.Adomėnas dingo ir buvo surastas tik 2009 m.Ukrainoje.
Apeliacinis teismas mano, kad pirmosios instancijos teisme D.Adomėno veikos buvo nepagrįstai kvalifikuotos kaip sveikatos sutrikdymas (šaudymo į „Geležinio Vilko“ karius epizodas) ir perkvalifikavo šias veikas į pasikėsinimą nužudyti. Teismas konstatavo, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog D. Adomėnas, pamatęs, kad prie automobilio atbėga būrys kareivių, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą (apiplėšimą) ir bandydamas pasišalinti iš įvykio vietos, pradėjo į juos šaudyti, akivaizdžiai suvokdamas, kad kariai gali žūti.
Prokuroras prašė D.Adomėnui skirti 20 metų nelaisvės. D.Adomėno gynėja prašė nuteistąjį D.Adomėną dėl nužudymų išteisinti. Nuteistojo gynėjos nuomone, byloje nėra jokių tiesioginių D.Adomėno sąsajų su verslininko ir jo svečio nužudymais.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
