Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstama veika galimai vyko nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio, rašoma prokuratūros pranešime.
Kaltinamieji A.Paleckis ir D.Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių vienas iš jų teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį (pagalbą užmezgant kontaktus su Rusijos Federacijos politinės partijos atstovais siekiant vienos iš Lietuvos Respublikoje registruotų partijų finansavimo bei pagalbą užmezgant verslo kontaktus) galimai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims, tyrimo duomenimis, buvo suformuotos dvi užduotys – pagal pateiktus sąrašus surinkti duomenis apie teisėjų, prokurorų bei kitų asmenų, susijusių su Sausio 13-osios ir kitų bylų dėl SSRS agresijos tyrimu ir nagrinėjimu, gyvenamąsias vietas.
Taip pat kaltinamųjų buvo prašoma surasti Lietuvos Respublikos valstybės institucijose dirbančius asmenis, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteistojo Jurijaus Melio sveikatos būklę.
Buvo siekiama, kad šie duomenys turėtų įtakos J.Meliui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimui į švelnesnę ar kitaip palengvinant šio asmens kalinimo sąlygas.
Baudžiamoji byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui teismingumo nustatymui. Šis greitai priėmė sprendimą bylą perduoti Šiaulių apygardos teismui.
"Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems inkriminuota galimai padaryta nusikalstama veika nukreipta ir prieš Vilniaus apygardos teismo teisėjus, nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl neteisėtų TSRS kariškių ir kitų asmenų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį. Todėl jei byla būtų nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme tiek proceso dalyviams, tiek pašaliniam stebėtojui gali kilti pagrįstų abejonių Vilniaus apygardos teismo nešališkumu", - sprendimą komentavo Apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė.
A.Paleckis suimtas laikomas nuo 2018 metų spalio, jis savo kaltės nepripažįsta.
Prokurorė Vilma Vidugirienė gruodį sakė, jog ikiteisminį tyrimą, kuriame A.Paleckiui pateikti įtarimai, baigti tikimasi iki pavasario.
Anot jos, tyrimas užsitęsė dėl didelės apimties: jame tiriamos elektroninės laikmenos, tūkstančiai laiškų. Byloje taip pat buvo paskirtos kelios ekspertizės.
Tikisi atvirų posėdžių
Sulaikytojo tėvas, buvęs europarlamentaras Justas Vincas Paleckis teigė pirmadienį su sūnumi kalbėjęs telefonu.
„Dėl koronaviruso negalim lankyt, bet jis paskambina telefonu ir mes vakar kalbėjome“, – BNS sakė J.V.Paleckis.
Jis teigė, kad A.Paleckis netekęs daug svorio, taip pat tikisi atvirų teismo posėdžių.
„Jis laikosi palyginus gerai, kiek galima po 500 dienų vienutėje ir praradus svorio tiek, kad jam sunku. Aišku, jis tikisi, kad vis dėlto nebus uždaras teismas ir daug kas išaiškės“, – teigė buvęs europarlamentaras.
„O jeigu bus uždaras, tai bus žymiai lengviau tiems, kas visa tai pradėjo, paslėpti tai, ką jie norėjo paslėpt“, – pridūrė jis.
