Daugiausia priešgaisrinės saugos pažeidimų – naktiniuose klubuose

Ne visose šalies masinio žmonių susibūrimo objektuose – ideali tvarka, teigia Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Giedrius Jasionis. Daugiausia pažeidimų – naktiniuose klubuose.
Vakarėlio akimirka
Naktinis klubas / Ievos Jonelytės nuotr.

„Po tragiško gaisro šių metų kovą Kemero prekybos centre, Rusijoje, kur žuvo 64 žmonės, ypač sustiprinome tokių objektų tikrinimą. Balandžio mėnesį visi mūsų valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai skrupulingai tikrino didžiuosius Vilniaus prekybos ir pramogų centrus. Jie apžiūrėjo, ar saugios vaikų žaidimų aikštelės, ar neužgriozdinti evakuaciniai išėjimai ir durys, ar yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai, ar personalas žino kaip elgtis kilus gaisrui. Dviejuose centruose buvo rasta nemažai pažeidimų“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas G.Jasionis.

Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko, didieji prekybos centrai tikrinami kasmet: „Vienais metais nerandama jokių trūkumų, o kitąmet jau paaiškėja, kad jame netvarkingi evakuaciniai išėjimai, panaikintos priešgaisrinės durys, kurios neleidžia liepsnai ir dūmams veržtis į kitas patalpas. Tačiau net ir skiriant daug dėmesio šiems objektams, gaisrų neišvengiama. Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl neseniai viename iš prekybos centrų kilusio gaisro.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./ Mokykloje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./ Mokykloje

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai kasmet tikrina objektus, kuriuose telkiasi per 100 žmonių. Daug dėmesio pareigūnai tikina skiriantys mokykloms bei vaikų darželiams. Mokyklose, anot jų, buvo surengta prevencinė akcija dėl evakavimosi kelių.

„Dažniausi gaisrinės saugos pažeidimai mokyklose – netvarkingi evakuacijos keliai ir užrakintos evakuacinės durys, kurių raktas paprastai saugomas pas budintį darbuotoją kitame mokyklos gale. Iki šių metų vasario buvo patikrintos visos mokyklos, apibendrinta informacija dėl juose nustatytų trūkumų buvo išsiųsta Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentui bei kitoms Vilniaus apskrities savivaldybėms, kurios finansuoja ir prižiūri švietimo įstaigas. Nuo gegužės 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai evakuaciniams keliams. Jų nesusitvarkę iki gegužės buvo įspėti, o nuo gegužės 1 d. bus ir baudžiami. Planiniai mokyklų ir darželių patikrinimai vyks visus metus“, – tvirtina G.Jasionis.

Tačiau daugiausia pažeidimų, pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko, yra naktiniuose klubuose: „Blogiausia, kad jiems atsidaryti nereikia ugniagesių leidimo. Jeigu mūsų inspektoriai, vaikščiodami po miestą, aptinka naują klubą, jį patikrina. Jei ne, klubų savininkai tvarkosi kaip tinkami. Tikrinti naktinius klubus sudėtinga, nes neretai ne tik jų lankytojai, bet ir personalas būna apsvaigę nuo alkoholio. Todėl, vykdant reidą, kad priešgaisrinės priežiūros inspektoriai nebūtų užgauliojami ir galėtų atlikti savo pareigas, patikrinimuose dalyvauja ir policijos pareigūnai, kurie užtikrina viešąją tvarką.“

O pažeidimų naktiniuose klubuose, pasak inspektorių, – apstu.

„Evakuaciniai išėjimai užrakinti, kad į klubą nepatektų pašaliniai asmenys, arba tokių išėjimų nėra, personalas nežino, ką daryti kilus gaisrui, ne visuose klubuose veikia automatinė gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, nėra pirminių gaisro gesinimo priemonių – gesintuvų, ne visur yra evakavimosi kryptį nurodantys ženklai, elektros instaliacija patalpose įrengta ne pasitelkiant specialistus, o paties klubo personalo, kuris neturi elementaraus supratimo apie reikalavimus, klubų viduje apdailai ir dekoracijoms naudojama daug degių sintetinių medžiagų, – vardija juos G.Jasionis. – Taip pat nerimą kelia ir pačių lankytojų samprata apie saugos kultūrą. Ir kitose šalyse, ir Lietuvoje, kilus gaisrui, žmonės ne iškart sureaguoja į pavojų, delsia, neskuba gelbėtis. O uždelstos minutės gali būti lemtingos.“

G.Jasionis primena prieš keletą metų Permėje, Rusijoje, naktiniame klube kilusį gaisrą, kuriame žuvo 156 žmonės, dar tiek pat dėl apsinuodijimo toksinėmis medžiagomis, esančiomis dūmuose, buvo ilgai gydomi gydymo įstaigose, o dalis tapo neįgaliais: „Tuomet klube dėl panaudoto pirotechnikos įtaiso užsidegė degios lubų dekoracijos ir ant lubų sumontuotas putų polistirolas, tačiau jo lankytojai manė, kad čia šou dalis, tad sėdėjo toliau. Tik kai nuo lubų pradėjo lašėti degančios medžiagos, suprato, kas atsitiko, tačiau per dūmus neberado išėjimo, sutrypė vieni kitus arba užduso.“

Herval, Flickr.com/ Degtukas
Herval, Flickr.com/ Degtukas

Pasak jo, naktiniai klubai neretai įsikūrę rūsiuose ar kitose patalpose, kuriose yra tik vienas neužrakintas išėjimas, tad, kilus gaisrui ir išsijungus patalpų apšvietimui, jie gali virsti tikrais spąstais lankytojams.

„Teko domėtis Europos praktika. Kai kuriose šalyse, prieš pradedant veiklą, ugniagesiai atlieka naujai įkuriamų naktinių klubų, vaikų darželių, sporto klubų ar kitų visuomenės poreikiams tenkinti skirtų objektų įvertinimus dėl patalpų tinkamumo numatomai veiklai ir atitikimo gaisrinės saugos reikalavimams. Tik tuomet, kai gaunamos teigiamos išvados, leidžiama užsiimti veikla. Deja, Lietuvoje veikla pradedama iš karto, neįvertinus, ar objektas atitinka gaisrinės saugos reikalavimus“, – apgailestauja jis.

Anot G.Jasionio, naktinių klubų vadovams buvo surašyti nurodymai dėl priešgaisrinės būklės pagerinimo, o už taisyklių pažeidimus paskirtos baudos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs