Kaip BNS informavo LAT atstovė Rimantė Kraulišė, teismas atmetė tiek valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro, tiek A. Dailidės gynėjo skundus.
Nuteistojo gynėjas skunde kėlė klausimus dėl jo teisės į gynybą užtikrinimo bei dėl pirminių parodymų teisėtumo ir prisipažinimo, abejojo dėl to, ar jie buvo išgauti ir užfiksuoti teisėtu būdu.
Anot Teismo, byloje nebuvo nustatyta esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos A. Dailidės teisės ar, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
„Pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje A. Dailidės teisė į gynybą ir teisė turėti gynėją buvo užtikrinta; vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teismuose, A. Dailidės teisė į gynybą buvo realizuota per pasirinktą gynėją, baudžiamojo proceso metu jis turėjo visas procesines galimybes ginčyti ikiteisminio tyrimo veiksmais gautų duomenų teisėtumą, patikimumą ir šia galimybe, padedamas pasirinkto gynėjo, pasinaudojo“, – rašoma LAT pranešime.
Tuo metu prokuroras Aukščiausiojo Teismo prašė A. Dailidei skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos ir siejo savo prašymą su dideliu žuvusių žmonių skaičiumi, nusikaltimo pavojingumu ir tuo, kad nuteistasis ir anksčiau buvo sukėlęs gaisrų.
LAT teigimu, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgė į įstatymuose numatytą bausmės paskirtį, jos skyrimo pagrindus, įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarinių neatitaisomą pobūdį, A. Dailidės asmenybę apibūdinančius duomenis ir kitas aplinkybes.
„Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Dailidei laisvės atėmimo bausmę penkiolikai metų, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro skundą dėl bausmės sugriežtinimo (...) parinko tinkamą bausmės rūšį ir paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni, savo sprendimus pagrindė bausmei skirti svarbių aplinkybių
visumos įvertinimu ir juos tinkamai motyvavo“, – pabrėžė Teismas.
Nagrinėjo išplėstinė kolegija
Iš pradžių šią bylą Aukščiausiajame Teisme nagrinėjo įprastinė – trijų teisėjų – kolegija, tačiau ji, neradusi vieningos nuomonės ir nusprendusi, kad atsakymai byloje gali reikšti ir svarbų naują teisės normų aiškinimą bendrojoje teismų praktikoje, perdavė nagrinėjimą septyniems teisėjams – išplėstinei kolegijai.
Aukščiausiasis Teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų paskirtą bausmę gali keisti tik tiek, kiek tai susiję su aiškiais Baudžiamojo kodekso ar proceso pažeidimais.
A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabučiame name, tyčia sukėlė gaisrą, per jį žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų.
Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip 50 asmenų.
Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame šešto aukšto koridoriuje, prie atsarginės laiptinės, stovėjusį fotelį.
Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai name nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A. Dailidė.
Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.
Šiuo metu name veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų užregistruota 23.
Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.
Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
