Šį ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių–Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
Kaltinimai byloje pareikšti devyniems 24–42 metų Vilniaus, Šiaulių, Jonavos gyventojams. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą dar 3 asmenų atžvilgiu tyrimai buvo atskirti į atskirus ir bylos jau anksčiau perduotos nagrinėti į teismą.
Tyrimo metu FNTT pareigūnai atliko 17 bendrovių, registruotų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ūkinės-finansinės veiklos 2014-2016 metais patikrinimus.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis galimai padarytų nusikaltimų organizatorius buvo anksčiau teistas Šiaulių miesto gyventojas, 42 metų R. M.
Manoma, kad R. M. įsigydavo savo brolių ir draugų vardu ūkinės veiklos nevykdančias bendroves, po ko klastodavo PVM sąskaitas-faktūras dėl prekių ir paslaugų tariamo pirkimo iš minėtų bendrovių, tuo pasididindamas savo pagrindinės (vykdančios ūkinę veiklą) valdomos bendrovės pirkimo PVM bei neteisėtai įgydavo teisę į grąžintiną PVM iš valstybės biudžeto.
FNTT pareigūnai taip pat nustatė, kad R. M. savo brolio tuometinės draugės vardu įkūrė įmonę Jungtinėje Karalystėje. Manoma, kad klastojant PVM sąskaitas-faktūras bei kitus dokumentus, buvo vykdomas tariamas prekių pardavimas minėtai Anglijos įmonei su nuliniu pardavimo PVM tarifu, taip išvengiant prievolės Lietuvos valstybei – pardavimo PVM sumokėjimo.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad R. M., siekdamas vykdyti nusikalstamą veiką, kito asmens vardu įgijęs įmonę ir galimai klastodamas PVM sąskaitas-faktūras, Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims išrašydavo sąskaitas, kuriose fiksuodavo fiktyvius šios įmonės pardavimus kitoms bendrovėms, tuo suteikdamas galimybę toms bendrovėms neteisėtai pasididinti pirkimo PVM. Įtariama, kad buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai apie suteiktas transporto, patalpų remonto paslaugas, perkamus ir parduodamus baldus, baldų gamybai naudojamas detales, statybines medžiagas.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. M., veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, statytinių vardu galimai įgydavo ūkinės veiklos nevykdančias bendroves, suklastodavo tų bendrovių finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos pateikdavo lizingo bendrovei ir neteisėtai iš lizingo bendrovės gaudavo tų bendrovių vardu išmokas, kurias pasisavindavo. Lizingo bendrovei buvo pateikiami dokumentai, kad buvo įsigyti baldų gamybai būtini įrenginiai, pasakojama Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės (Panevėžyje) Rasos Stundžienės penktadienį paviešintame pranešime.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamieji galimai pasisavino savo vadovaujamų įmonių turto už 452 tūkst. 821 eurų, lizingo bendrovei padarė žalos už 123 tūkst. 810 eurų, o valstybei siekė padaryti žalos už 722 tūkst. 765 eurus.
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko, aktyviai bendradarbiaujant ikiteisminį tyrimą atliekantiems FNTT, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams bei tyrimą kontroliuojantiems Panevėžio apygardos prokuratūros pareigūnams buvo užkirstas kelias padaryti didelę žalą valstybei. „Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pareiškė tik 46 tūkst. 313 eurų civilinį ieškinį dėl žalos valstybei, nors neužkardžius neteisėtos veiklos žala šalies biudžetui galėjo siekti daugiau nei 700 tūkst. eurų“, – sakė J. Gelumbauskas. Jis taip pat pabrėžė, kad teisėsaugos pareigūnų veiksmai kaltinamiesiems sutrukdė pasinaudoti galimai neteisėtai gautomis iš lizingo bendrovės lėšomis – 72 tūkst. 112 eurų.
Byla pagal teismingumą perduota nagrinėti į Šiaulių apygardos teismą.
