Kaltinimus šiame teisme yra išgirdę 60 metų Bronius Kryžius, 48 metų Sandra Ramanauskienė, 35 metų Darius Guoba, 63 metų Antanas Grigalavičius, 50 metų Alfonsas Žiulpa ir 50 metų Darius Buknys. Kaltinimai pareikšti ir dviem juridiniams asmenims, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Labbis“ bei „Budinks“, rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime.
Byla dėl neskaidriai organizuotų viešųjų pirkimų Mažeikių rajono savivaldybėje teismui perduota praėjusiųjų metų spalį. Kaltinamieji savo kaltę neigia. Byloje išnagrinėti kaltinamųjų S.Ramanauskienės ir A.Žiulpos laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų klausimai. Paskelbta pertrauka.
Šiandien įvykusiame teismo posėdyje apklausti dar trys liudytojai. Šioje byloje numatyta apklausti iš viso apie 20 liudytojų. Artimiausiame teismo posėdyje, kuris numatytas gegužės 10 dieną, parodymus teismui ketina duoti kaltinamieji D.Guoba ir A.Grigalavičius.
Šiame posėdyje taip pat išnagrinėtas ir kaltinamosios S.Ramanauskienės laikino nušalinimo nuo pareigų klausimas. Valstybės kaltinimą byloje palaikantis prokuroras teismo prašė pratęsti kaltinamosios laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų terminą. S.Ramanauskienė šiuo metu nuo Mažeikių rajono savivaldybės Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėjos pareigų laikinai nušalinta yra ankstesniu teismo sprendimu. Kaltinamoji ir jos gynėjas teismo prašė netenkinti prokuroro prašymo ir nebepratęsti jos nušalinimo nuo pareigų. Sprendimą šiuo klausimu teismas numato skelbti po savaitės.
Kiek anksčiau teismas išnagrinėjo valstybės kaltintojo prašymą kaltinamajam A.Žiulpai pratęsti laikiną nušalinimą nuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo užimamų pareigų. Kaltinamasis ir jo gynėjas teismo prašė tokį prokuroro prašymą atmesti. Teismas konstatavo, jog A.Žiulpa kaltinamas padaręs vieną apysunkį ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus, susijusius su valstybės tarnyba, t. y. susijusius su jo tiesiogiai atliekamomis pareigomis. Be to, jis, vykdydamas savo pareigas, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, pasinaudodamas savo pareigomis ir darbo vietoje prieinama informacija, gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei trukdyti procesui bandydamas paveikti byloje apklaustus jam pavaldžius savivaldybės administracijos darbuotojus ir taip trukdyti procesui, pakreipdamas procesą sau palankia linkme, bei jo užimamos pareigos sudaro jam galimybę daryti naujas veikas. Dėl to yra pagrindas pratęsti A.Žiulpai laikiną nušalinimą nuo jo užimamų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigų. Teismas pažymėjo, kad nušalinus A.Žiulpą nuo užimamų pareigų jo teisė dirbti bet kokį kitą darbą ir gauti lėšų pragyvenimui nėra apribota, ir kaltinamasis pripažino, kad šiuo metu dirba. Nutartimi teismas kaltinamojo laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų pratęsę 3 mėnesiams. A.Žiulpa šį sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Viename iš posėdžių parodymus teismui davė ir vienos įmonės vadovas, kuris šioje byloje savo kaltę yra pripažinęs ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą. Liudytojas sutiko teismui duoti parodymus, jis teismo prašė, kad šis vadovautųsi jo parodymais, kuriuos jis davė per ikiteisminį tyrimą. Liudytojas patvirtino, jog įvykio metu jis vadovavo vienai įmonei, kuri tada buvusi viena iš Mažeikių rajono savivaldybės organizuotų viešųjų pirkimų dalyvių. Vyras teigė, jog jam tekę ne kartą susitikti su dabar jau vienu iš kaltinamųjų A.Žiulpai, kuris tada ėjo savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas. Liudytojas teismui teigė, jog su A.Žiulpa tekę kalbėti apie projektą. Anot jo, tokių pokalbių metu jautęs spaudimą, kad už papildomus darbus reikia kažkaip atsilyginti. Neilgai trukus jis A.Žiulpai perdavė 2000 eurų kyšį.
Bylos duomenimis, nusikaltimas galėjo būti padarytas 2018 metais Mažeikių rajono savivaldybei galbūt neskaidriai organizuojant viešuosius pirkimus.
Kaltinamasis B.Kryžius tuo metu ėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Savivaldybės atstovai galėjo būti paperkami ir tiesiogiai, ir kyšius jiems perduodant per kitus asmenis. Telefonu, per kitas ryšio priemones, susitinkant betarpiškai valstybės tarnautojai su tiekėju dar iki viešojo pirkimo paskelbimo galėjo aptarti būsimą pirkimą, gauti iš pirkėjo parengtus dokumentus, tarp kurių – techninę specifikaciją, pirkimo, sutarties sąlygas, kitus duomenis.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad dėl kyšių davimo buvo susitarta iš anksto, įmonių atstovai kyšius Mažeikių rajono savivaldybės tarnautojams davė, kad jų įmonėms būtų užtikrintos išskirtinės sąlygos laimėti įvairius su infrastruktūros tvarkymu, statyba, remontu bei švietimu, informacinių sistemų atnaujinimu ir priežiūra susijusius viešuosius pirkimus. Kyšių sumos galėjo siekti iki 10 tūkstančių eurų. Bendra kyšių suma gali siekti iki 28 tūkstančių eurų.
Šioje byloje vienos įmonės vadovas savo kaltę pripažino ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą. Mažeikių rajono savivaldybės atstovų papirkimu kaltinami trys privačių įmonių atstovai. Kaltinamieji teismui pareiškė, jog savo kaltės nepripažįsta, jie teigė, jog savo parodymus teismui duos tik po liudytojų apklausos.
