Šiandien Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje dabar jau buvęs Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas ir jo vaikystės draugas, bendraamžis Valys Venslovas kaltinami piktnaudžiavimu, prekyba poveikiu, pradėtos sakyti baigiamosios kalbos. Valstybės kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė teismo prašė abu kaltinamuosius pripažintai kaltais ir paskirti jiems bausmes.
Tai viena iš ikiteisminio tyrimo, susijusio su teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galbūt padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, atskirta ir teisminiam nagrinėjimui perduotų baudžiamųjų bylų.
Artimiausiame teisiamajame posėdyje teismas išklausys kaltinamųjų gynėjus. Byloje paskelbta pertrauka.
Įrodymai gauti teisėtais būdais
Savo baigiamojoje kalboje valstybės kaltintoja sakė, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinami V.Bavėjanas ir V.Venslovas, įrodytos iš dalies pačių kaltinamųjų, liudytojų, apžiūrų, kratų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo protokolais ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.
Prokurorė pabrėžė, kad visi šie įrodymai gauti teisėtais būdais, ištirti teisiamajame posėdyje, kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamos veikos epizodų.
Valstybės kaltintoja teigė, jog jau perduodamas kaltinamąjį aktą V.Bavėjanui, V.Venslovas paprašė pagalbos, buvo susitarta dėl pinigų už pagalbą perdavimo, tik dėl netinkamai liudytojo Viktoro Preikšo perteiktos informacijos, pinigai iki nuosprendžio priėmimo nebuvo perduoti.
Anot prokurorės, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji, jau būdami susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vis tik pripažino, kad buvo kalbamasi dėl V.Bavėjano pagalbos, tačiau bandė tai interpretuoti sau naudinga linkme, teigdami, kad pokalbio apie pinigų perdavimą nebuvo.
V.Venslovo teigimu buvo kalbama ir žadama tik apie tai, kad per eksteisėją V.Preikšą susižinos tuomečio Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Algerdo Urbšio planuojamą priimti sprendimą, o V.Bavėjanas teigia, kad nors pokalbių metu nurodė bendravęs su tuomečiu teisėju V.Preikšu, paprasčiausiai melavo V.Venslovui.
Gynybinės versijos tobulėjo
Savo kalboje valstybės kaltintoja atkreipė dėmesį, kad ne tik kaltinamieji keitė savo gynybines versijas derindami prie žinomų aplinkybių, bet ir liudytojai, duodami parodymus teisme (Viktoras Preikšas ir Algerdas Urbšys ), praėjus 5 metams po įvykių netikėtai prisiminė aplinkybes, kurių nebuvo nurodę ar neigė ikiteisminio tyrimo metu.
Visi susitikimai, pokalbiai, anot prokurorės, užfiksuoti procesinės prievartos priemonėmis, ir patys kaltinamieji neneigia šių nustatytų faktų.
Valstybės kaltintojos teigimu, veiksmai, kurie nurodyti kaltinime dėl vienos iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodo, negali būti kvalifikuotini kitaip, kaip piktnaudžiavimas tarnyba.
Ji teigė mananti, kad Apeliacinio teismo teisėjo veiksmai, konsultuojant nuteistą asmenį dėl nuosprendžio apskundimo galimybių, paaiškinant, kaip formuluoti skundą, kurias vietas akcentuoti, pažadant paprašyti, kad byla būtų paskirta teisėjui, su kuriuo galėtų pasikalbėti dėl nuteistam asmeniui naudingo nuosprendžio, ar pasikalbėti su pačiu teisėju, paaiškinant galimo kyšio, jei pavyks susitarti dėl jo perdavimo tvarkos, siekiant paveikti bylos nagrinėjimo procesą ir rezultatus, sukelia didelę neturtinę žalą, yra visiškai akivaizdūs.
Pasiūlė milžiniškas baudas
Prokurorė teismo prašė V.Bavėjaną ir V.Venslovą pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paskirti bausmes: V.Bavėjanui – 35 tūkstančių eurų baudą, V.Venslovui – 46 376,6 eurų baudą bei laisvės atėmimą trejiems metams, laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams.
V.Venslovui taip pat raginama paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams atimti teisę dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.
Iš teisiamojo siūloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5097 eurus. Ši bausmė yra subendrinta su apeliacinės instancijos teismo anksčiau paskirta neatlikta bausme už kitą padarytą nusikaltimą.
2015–2016 metų įvykiai
Bylos duomenimis, nusikaltimas galėjo būti padarytas 2015–2016 metais. Tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjęs V.Bavėjanas kaltinamas tuo laikotarpiu susitikinėjęs ir kitaip bendravęs su savo vaikystės draugu, vienoje Kauno savivaldybės įmonėje dirbusiu V.Venslovu.
Kaip tik tuo metu V.Venslovas buvo teisiamas Kauno apygardos teisme dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų.
Per ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) pareigūnai nustatė, kad V.Bavėjanas ir minėtas vaikystės jo draugas galėjo ne kartą tartis, derinti, planuoti, kaip galėtų pažadėti, pasiūlyti, susitarti duoti ir neilgai trukus duoti 10 tūkstančių eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų kaltinamojo V.Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją A.Urbšį dėl švelnesnės bausmės skyrimo kaltinamajam V.Venslovui.
Tačiau tokio tikslo pasiekti nepavyko, Kauno apygardos teismas V.Venslovą pripažino kaltu ir nuteisė jį lygtine 3 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat tuo pačiu nuosprendžiu paskyrė beveik 38 tūkstančių eurų baudą.
V.Bavėjanas iš teisėjų atleistas
Apskundus nuosprendį ši byla buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Bylos duomenimis, tuomet kaltinamieji siekė, kad apskųsta byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V.Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti dėl švelnesnės bausmės skyrimo nuteistam vaikystės draugui.
Po pareikštų kaltinimų korupcija V. Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas 2019 metų rudenį.
