„Trijų instancijų teismų nagrinėtoje nepilnametės žaginimo byloje prireikė papildomų tyrimų, nes nukentėjusioji, patyrusi artimųjų spaudimą, buvo pakeitusi parodymus ir ją nuskriaudęs asmuo – artimas šeimos narys buvo išteisintas. Tačiau mes siekiame kartą nuteisto ir vėliau nepagrįstai išteisinto nepilnametės žagintojo pripažinimo kaltu, nors tiriant tokias veikas, kuriose yra nukentėję nepilnamečiai, nestinga problemų, prireikia nemažų pastangų. Viena tokių problemų – periferijoje nėra psichologų, kurie galėtų padėti prokurorui kartu su ikiteisminio tyrimo teisėju apklausti nukentėjusius nepilnamečius, šiuos specialistus tenka atsigabenti iš sostinės“, – teigia nepilnamečių justicijos sritį kuruojantis Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ignas Raila.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ignas Raila sako, kad su vaikų seksualine prievarta susijusios veikos paaiškėja ne iš karto, dažniausiai praėjus ilgesniam laiko tarpui, ir tokių ikiteisminių tyrimų metu yra sudėtinga gauti reikalingų kaltinimui pagrįsti įrodymų. Tokiose situacijose tenka remtis nukentėjusiųjų vaikų parodymų patikimumu, kai psichologai patvirtina, kad jis nefantazuoja ir sako tiesą.
Pernai už seksualinį priekabiavimą ir nepilnametės žaginimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S.M. – anksčiau penkis kartus teistas ir pavojingu recidyvistu pripažintas iš pajūrio į Šiaurės Lietuvos rajono vieną kaimą atsikėlęs gyventi vyriškis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas devynerių metų 10 dienų laisvės atėmimu.
Bylos duomenimis, 55 metų vyriškis keliasdešimt kartų vulgariais veiksmais siekė seksualinio bendravimo su nepilnamete, kol fiziniu ir psichiniu smurtu palaužęs nepilnametės pasipriešinimą ir pasinaudojęs jos bejėgiška būkle dėl pavartoto smurto – trenkęs jai ranka į veidą ir grasindamas pasmaugti, įvykdė savo piktadarišką kėslą. Po to tas pačias nusikalstamas veikas padarė dar du kartus.
Įstatymas tam, kas išžagino nepilnametį asmenį, numato laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.
