Visa ši istorija prasidėjo, kai tėvas Ričardas D. savo sūnui Stasiui D. nusprendė padovanoti „Mercedes-Benz“ automobilį, rašoma LAT pranešime spaudai.
Kadangi Stasys D. su žmona Lina D. yra socialiai remtini, norėdami neprarasti pašalpų, jie sugalvojo kaip apgauti valstybę – automobilį įregistravo kaimyno Algio B. vardu.
Automobilį iš tėvo gavo, juo naudojosi, kaip savo nuosavybe rūpinosi pats sūnus su žmona.
Žmonos iniciatyva buvo sudaryta automobilio draudimo sutartis, moteris mokėjo visas draudimo įmokas. Kadangi kaimynas dokumentuose buvo nurodytas kaip automobilio savininkas, buvo susitarta, kad Algio B. pavardė atsiras ir draudimo sutartyje.
Kaip tik tuo metu „Lietuvos draudimas“ surengė loteriją „Apsidrauskite ir laimėkite BMW X6“. Vienu iš laimėtojų buvo paskelbtas būtent Algis B. Gavęs 77 tūkst. eurų vertės automobilį jis nė nesiruošė jo duoti Stasiui ir Linai, o iškart jį pardavė už 50 tūkst. eurų.
Į teismą kaimyną padavę sutuoktiniai triumfavo pirmosios instancijos teisme – draudimo sutartis pripažinta negaliojanti, o teismas jiems priteisė 77 tūkst. Eur.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeitė ir paskelbė, kad prabangus loterijoje laimėtas automobilis sutuoktiniams nepriklauso ir Algis B. jiems neprivalo sumokėti nė cento.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, pažymėjo, kad šalių ginčą lėmė tiek atsakovo Algio B., tiek ir pačių ieškovų Stasio D. ir Linos D. nesąžiningi veiksmai, kai, siekiant naudos sau, buvo bandoma apeiti valstybės ir socialinio draudimo institucijas (išvengti galimų naujų mokestinių prievolių, išsaugoti teisę į socialinę pašalpą).
Šiuo atveju šalys siekė dvigubos naudos, todėl turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką. Teisėjai nusprendė, kad patenkinus tokį ieškovų reikalavimą ir priteisus iš atsakovo loterijoje laimėtus pinigus, susiklostytų tokia teisiškai ir socialiai ydinga situacija, kai iš savo pačių priešingų teisei veiksmų (įstatymui prieštaraujančio, apsimestinio sandorio) ieškovai praturtėtų.
Teisėjų kolegija akcentavo, kad teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiama dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo jos naudai loterijos laimėjimo piniginį ekvivalentą pagrįstumo, bet nesprendžiama dėl atsakovo teisės į loterijos laimėjimą, kadangi reikalavimo grąžinti loterijoje laimėtą turtą ar jo ekvivalentą AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui nėra pareiškęs. Todėl kolegija nepasisakė dėl atsakovo teisės į loterijos laimėjimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
