​Dėl šaudymo Vilniaus centre omonininkai kaltę bandė suversti Lietuvos pareigūnams

Buvusių Vilniaus OMON vadų Boleslovo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo bylą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nagrinėjančiame teisme tokią poziciją perpasakojo liudytoju apklaustas Dainius Skukauskas. Įvykio sostinės centre metu jis dirbo Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate ekspertu kriminalistu. Kadangi buvo šaudoma mieste, buvo sužeisti žmonės, Lietuvos pareigūnai buvo nuvykę į omonininkų bazę prie Vilnios upės.

„Jie aiškino, kad juos apšaudė, o jie paleido tik atsakomuosius šūvius“, – sakė D.Skukauskas.

Bazėje jam buvo parodytas omonininkų automobilis, kurio kairiame sparne buvo kulkų žymės. Kriminalistui iš karto kilo įtarimų dėl šaudymo kampo.

„Akivaizdu, kad stovėta prieš ir šauta tris kartus. Tuo metu jie aiškino, kad šaudė iš autobuso. Tačiau tas muitininkų autobusas aukštas, jos (kulkos – BNS) turėjo smigti iš viršaus į apačią, o čia šaudyta stovinti“, – teisme prisiminė D.Skukauskas, kaip tąkart įminė omonininkų melą.

Kriminalistas pareikalavo sparną atiduoti kaip įrodymą ekspertizei.

„Man, atrodo, jie net neleido fotografuoti“, – prisiminė liudytojas. Bendraudamas su omonininkais, policininkas pamatė, kad išvedami sulaikyti ir sumušti muitininkai. Paleisti juos pareikalavo prokuroras.

Omonininkų siautėjimas Vilniuje neliko nepastebėtas ir miestiečių – troleibusu važiavęs vyriškis vėliau pareiškime Generalinei prokuratūrai papasakojo, ką tąkart matė mieste. Pareiškimo autorių trečiadienį taip pat apklausė teismas.

Pranciškus Varkala teismui pasakojo, kad tuo metu važiavo 2-ojo maršruto troleibusu stoties link. Teisėsaugai vyras nurodė, kad važiuodamas išgirdo šūvius miesto centre. Paskui pamatė milicijos mašiną, ginkluotus omonininkus, žmogų, gulintį ant žemės. P.Varkala išlipo stotelėje prie tuometinio „Lietuvos“ kino teatro ir grįžo atgal į įvykio vietą, bet ten jau nieko nebebuvo.  

Buvęs Tabariškių posto viršininkas Anatolijus Krutikovas 1991-ųjų gegužę akis į akį buvo susidūręs su B.Makutynovičiumi.

„Nenorėjau, kad pradėtų mano vyrus mušti. Tik gumines lazdas turėjom, jas iš mūsų atėmė, ginklų neturėjom. Iš manęs dar atėmė tarnybinį pažymėjimą tarnybinį“, –  apie omonininkų antpuolį pasakojo buvęs Tabariškių posto viršininkas Anatolijus Krutikovas.

„Įbėgo bendradarbis ir pasakė – vyrai, OMONAS. Jie apieškojo, ar neturim ginklų. Liepė nešdintis, nes sakė sudeginsim kartu su vagonėliu, nupjovė telefoną ir išvažiavo“, – pasakojo liudytojas.

Jis prisiminė, kad B.Makutynovičius klausinėjo, kas čia vyriausias. A.Krutikovas sakė, kad iš karto prisipažino, kad jis – pamainos viršininkas.

„Pasakiau, nes, nenorėjau, kad pradėtų mano vyrus mušti. Tik gumines lazdas turėjom, jas iš mūsų atėmė, ginklų neturėjom. Iš manęs dar atėmė tarnybinį pažymėjimą tarnybinį“, – sakė A.Krutikovas.

Lietuvos teisėsauga teigia šioje baudžiamojoje byloje atskleidusi 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų. Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje. Kadangi kaltinamieji – B.Makutynovičius ir V.Razvodovas – vengia atvykti į teismą, jų byla nagrinėjama už akių, jiems atstovauja valstybės skirti gynėjai. Teismas posėdžio pradžioje paskelbė iš Rusijos gautus dokumentus, kad balandžio 14 dieną B.Makutynovičius pasirašė, kad gavo šaukimą į visus, iki gruodžio 18 dienos imtinai suplanuotus teismo posėdžius.