Nusikaltimą J.Mataitytė įvykdė 2012 metų rudenį, teisėjai Gražinai Mataitienei priklausančio buto rūsyje.
Tuomet 21 metų J.Mataitytė pagimdė kūdikį ir jį uždusino. Nužudymas išaiškintas, kai naujagimio pasigedo medikai. Beje, iš pradžių šis nusikaltimas nuslėptas nuo visuomenės.
Pati teisėja žiniasklaidai anksčiau sakė net nepastebėjusi, kad pilnametė dukra laukėsi, to nežinojo ir šeimos nariai.
Bylą dėl naujagimio nužudymo išnagrinėję teismai J.Mataitytei skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią ji turėjo pradėti vykdyti 2017 metų gruodžio 28-ą dieną.
Jau atlikdama bausmę, nuteistoji pati kreipėsi į teismą prašydama kompensuoti jai padarytą žalą, nes esą patyrė daug neteisybės ir neigiamų išgyvenimų.
Nepakankamai greitai buvo įkalinta
Pirmiausia ji skundėsi, kad pareigūnai jos pakankamai greitai nepristatė į įkalinimo įstaigą. Šiaulių apskrities policija pranešimą, kad J.Mataitytę reikia įkalinti, gavo 2018 metų sausio 8 dieną. Išsiaiškinę, kad ji gyvena sostinėje, pavedimą vykdyti bausmę persiuntė Vilniaus pareigūnams.
Šis pavedimas sostinėje užregistruotas po savaitės, o perduotas vykdyti vasario 2 dieną. Po 4 dienų pareigūnas telefonu susisiekė su J.Mataityte ir šie sutarė, kad vasario 12 d. ji pati atvažiuos prie Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TI-K) vartų.
Tačiau šis pareigūnas tądien gavo skubią užduotį, todėl susitikti negalėjo ir žinute pranešė, kad įkalinimą teks perkelti į kitą dieną.
„Tai, kad suėmimą turintis vykdyti pareigūnas tiesiog SMS žinute perkėlė nuosprendžio vykdymą į kitą dieną, taip sukeldamas naujus neigiamus patyrimus ir pratęsdamas kankinimą, pareiškėjai suteikė papildomą kankinimosi parą“, – skundėsi J.Mataitytė.
„Laikas nuo to, kai nuosprendis turėjo būti įvykdytas, iki to, kai policija pristatė nuteistąją į įkalinimo įstaigą, buvo nepateisinamai ilgas, tai sukėlė papildomus išgyvenimus“, – skunde administraciniam teismui dėstė J.Mataitytė ir prašė dėl to priteisti iš policijos 2900 eurų.
Šią skundo dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino nepagrįsta. Teismai konstatavo, kad tokie mažareikšmiai ir smulkmeniški pažeidimai nėra tie, už kuriuos atlyginama neturtinė žala.
Sąlygos Lukiškėse netenkino
Toliau J.Mataitytė dėstė, kad su ja netinkamai buvo pasielgta Lukiškių TI-K, o sąlygos ten – nežmoniškos.
Esą patekus į Lukiškes jai net nebuvo pasiūlyta nusiprausti, o kameroje to padaryti neįmanoma – buvo tik dvi kriauklės, iš kurių bėgo ledinis vanduo.
Jai buvo duodamas šaltas maistas, šalo ji ir kameroje, kur buvo drėgna, o temperatūra neva neviršijo 15 laipsnių.
„Visos kamerose buvusios moterys miegojo apsirengę visus turimus šiltus rūbus, žiemines striukes ir batus“, – tvirtino J.Mataitytė.
Be to, iš jos Lukiškėse esą atimti vaistai, o pareigūnai neperdavė artimųjų atneštų higienos priemonių.
Dabar jau uždarytoje įkalinimo įstaigoje J.Mataitytė iš viso praleido 8 dienas.
Teismai įvertino, kad visi jos skundai dėl ten patirtų neigiamų išgyvenimų neturi pagrindo, todėl nepriteisė prašomos 2 tūkst. eurų žalos.
Prašė kalinti kaip pareigūnus
Prieš perkeliant ją į Panevėžio pataisos namus, J.Mataitytė parašė prašymą Lukiškių TI-K administracijai, kad ji būtų laikoma kartu su pareigūnais ir valstybės tarnautojais.
Kadangi jos mama dirba teisėja, moteris nurodė, kad jai Panevėžyje grėsė pavojus nukentėti nuo kitų nuteistųjų ir sulaukti keršto. Tačiau šis prašymas liko laiku neišnagrinėtas.
Perkelta į Panevėžio pataisos namus, ji tą patį sakė ir paskirstymo komisijai, bet jie šio prašymo neišgirdo, net neįrašė į protokolą ir galiausiai ją įkėlė bausmę atlikti su kitomis kalinėmis.
J.Mataitytė 2018 metų vasario 23-iąją buvo įkelta į kamerą su dar 12 kitų moterų. Jau tos pačios dienos popietę prie jos priėjo trys kalinės, pradėjo ją užgaulioti, o dvi iš jų sudavė smūgius.
Pati Panevėžio pataisos namų administracija tikino, kad šis užpuolimas jiems buvo visiškai netikėtas ir spontaniškas. Be to, jų įsitikinimu, J.Mataitytė sumušta buvo tikrai ne dėl to, kad jos mama yra teisėja.
Administracija net aiškino, kad nežinojo, kuo dirba nuteistosios mama, o ji pati nieko nesakė ir neprašė būti izoliuota. Tą neva įrodo komisijos protokolas, tačiau teismai tokia versija nepatikėjo.
„Komisijos protokolas yra itin lakoniškas, jame nėra nurodyta, kad nuteistosioms būtų suteikta galimybė pasisakyti ar joms būtų užduoti klausimai, todėl laikė, kad protokolas neįrodo, jog pareiškėjai buvo sudaryta galimybė Komisijai nurodyti apie jai gresiantį pavojų ir kad tokia galimybe pareiškėja nepasinaudojo“, – rašoma teismo nutartyje.
Panevėžio pataisos namų administracija teismui dar aiškino, kad kalinė sumušta galėjo būti ne dėl mamos pareigų, o dėl jos įvykdyto nusikaltimo. Be to, už vaikžudystę kali ne viena moteris.
„Tai nėra kokia nors ypatinga aplinkybė, rodanti, jog Panevėžio PN privalo izoliuoti nuteistąsias, kurių nusikaltimus neigiamai vertina kitos nuteistosios“, – aiškino administracija.
Užpulta darkart
Galiausiai J.Mataitytė buvo perkelta bausmę vykdyti kartu su neįgaliomis nuteistosiomis, tačiau ir čia buvo užpulta 2018 metų rugpjūčio 9 dieną.
Kadangi dieną kameros nerakinamos ir nuteistosios gali vaikščioti kur panorėjusios, į patalpas, kur kalėjo J.Mataitytė, atėjo kelios nepilnametės ir ją sumušė.
Panevėžio pataisos namų administracija aiškino, kad šis užpuolimas įvykdytas dėl to, kad J.Mataitytė paauglėms pirko cigaretes ir dalino jas už dyką, o po to pareikalavo grąžinti skolą. Tačiau pati nuteistoji kategoriškai neigė tokią versiją.
„Konfliktas dėl skolų grąžinimo buvo išspręstas būrio viršininkės pagalba, nuteistosios po to taikiai bendravo ir smurto protrūkio niekas nesitikėjo. Taigi ne skolos už tabaką, kaip pabrėžia Panevėžio PN, buvo smurto prieš J.Mataitytę priežastis. Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo išsiaiškintas smurto užsakovas, todėl teisiama yra tik nusikaltimo vykdytoja.
J.Mataitytę užpuolusios nepilnametės kalinės mušdamos ją šaukė, kad daugiau ji nerašytų laiškų savo mamai, kuri yra teisėja, ir kad nesiskųstų, kad su ja blogai elgiamasi. Tik vėliau buvo sukurta gynybos strategija, kad pareiškėja prašė grąžinti skolas“, – rašoma skunde.
Ji pridūrė, kad nors užpulta buvo dukart, psichologinį smurtą patiria kasdien, jai einant pro šalį yra laidomi necenzūriniai išsireiškimai dėl jos ir jos motinos.
Pati Panevėžio PN administracija teisme nuosekliai tvirtino, kad viską darė teisingai, o smurtui užkirsti kelio negalėjo.
„Abiem atvejais smurtas prieš pareiškėją panaudotas spontaniškai, o Panevėžio PN izoliuoti ją nuo kitų nuteistųjų neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, be to, sudarė jai ypatingai geras sąlygas atlikti bausmę, – tvirtino administracija. – Pareiškėja melagingai nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. prieš ją naudotas smurtas susijęs su jos motinos einamomis teisėjos pareigomis.“
Tačiau šiuos argumentus įvertinęs LVAT nusprendė, kad Panevėžio PN privalėjo išsiaiškinti galimas rizikas, tačiau to nepadarė.
Teismo vertinimu, motyvai, kodėl patirtas smurtas, išvis nėra teisiškai reikšmingi, todėl kalbos apie skolas nagrinėjant šį skundą yra nieko vertos.
„Be to, ginčo nėra dėl to, kad per pusę metų prieš pareiškėją du kartus buvo panaudotas smurtas iš kitų nuteistųjų pusės, kas papildomai įrodo, kad pataisos įstaiga nesielgė pakankami atidžiai ir rūpestingai, – rašoma teismo nuosprendyje. – Panevėžio PN pareigūnai tiek skirdami pareiškėją į konkrečias patalpas, tiek nebūdami pakankami atidūs ir rūpestingi stebėdami ir prižiūrėdami įstaigoje laikomų asmenų elgesį, tiek nesilaikydami įstatymo nuostatų laikyti nepilnamečius izoliuotus nuo suaugusiųjų, veikė aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl pareiškėjos sumušimai nepripažintini aiškiai spontaniškais.“
Teismas nusprendė, kad dėl Panevėžio PN veiksmų J.Mataitytei turi būti išmokėta 4 tūkst. eurų kompensacija. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
„Pareiškėjai objektyviai galėjo susidaryti įspūdis, kad valstybė negeba pasirūpinti jos saugumu, kas reiškė, kad patirti išgyvenimai buvo ilgalaikio pobūdžio, pasireiškiantys nuolatine realaus susidorojimo baime, – motyvuojant skiriamą kompensaciją dėstė teismas. – Pareiškėja dėl galimo susidorojimo kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, tačiau pastaroji tinkamai nepasirūpino jos saugumu, taip pat pareiškėja dėl savo motinos statuso neabejotinai patenka į pažeidžiamų asmenų ratą, kurių saugumui įkalinimo įstaigose turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.“
