Vilniaus miesto apylinkės teisme, narpliojančiame su 2009 m. žudynėmis Kaune susijusią rezonansinę bylą, antradienį apklaustas Kauno apygardos prokuratūros vadovas Kęstutis Betingis.
„Stebiu procesą viešai. Žurnalistai cituoja proceso dalyvio pasisakymus. Vėl tęsiasi sindromas, kad Kauno pareigūnai labai blogi, blogai dirbo, o Vilniaus pareigūnai labai gerai dirbo. Šį klaidingą sindromą norima iškelti į pirmą vietą“, – posėdžio pradžioje piktinosi K.Betingis.
Aukšto pareigūno monologas teisme užtruko visą valandą.
Jis apgailestavo, kad pareigūnai, kurie galėtų tirti nužudymus, prievartavimus ar kitus sunkius nusikaltimus, dabar eikvoja jėgas trindami teismo suolą: „Net didžiausiame košmare neteko pagalvoti, kad taip gali būti...“
Liudytojas pareiškė, kad bent jau Kauno teisėsaugininkai neturėjo apskritai jokios informacijos, kuri galėjo padėti užkirsti kelią teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Laimutės Stankūnaitės sesers nužudymui.
„Jokios faktinės informacijos, kad Kedys ruošiasi nužudymams, iki nužudymo dienos nebuvo“, – tikino K.Betingis.
Vėliau K.Betingis pridūrė, kad Kaune ne tik prokurorai, bet ir Kauno policijos pareigūnai jokių užduočių šioje srityje nevykdė.
Kauno teisėsaugininkų vardą apklausos metu gynęs liudytojas vis dėlto pripažino, kad pedofilijos skandalo pradžioje pareigūnų veiksmai nebuvo aktyvūs ir kelias galimoms manipuliacijoms šioje istorijoje nebuvo užkirstas.
Priekaištai žiniasklaidai
Kauno vyriausiasis prokuroras teisme pareiškė, kad tam tikros informacijos apie D.Kedžio suplanuotas žudynes turėjo ne tik teisėsauga, bet ir žiniasklaida. K.Betingis vardijo konkrečias televizijos prodiuserių ir laidų vedėjų pavardes: Kristupas Krivickas, Audrė Kudabienė, Arnas Klivečka. Pasak K.Betingio, šių žurnalistų rengtų laidų medžiagoje buvo aiškių užuominų, kad D.Kedys rezga kažką baisaus, gali griebtis drastiškų priemonių.
Kauno prokuratūros vadovas žiniasklaidą apkaltino, kad apie D.Kedį parengtos laidos tarsi tyčia nebuvo leidžiamos į eterį, laukiant dramatiškų įvykių, kurių kontekste tų laidų transliavimas sukeltų sensaciją.
K.Betingis stebėjosi, kad iki šiol ne vienas iš jo paminėtų žiniasklaidos atstovų, jo žiniomis, nebuvo apklaustas.
Kaltinamasis Visvaldas Račkauskas liudytojo K.Betingio klausė: „Ar jums žinoma apie mano mėginimus patikrinti Krivicko turėtą informaciją?“
„Turėjo būti mėginama tai padaryta. Reikėjo paimti visą juodraštinę medžiagą ir galų gale apklausti tuos asmenis. Bet tai padaryta nebuvo“, – sakė K.Betingis.
Skubėti būtų pražūtinga?
Liudydamas teismui K.Betingis prisiminė, kaip pedofilijos skandalo įkarštyje jį pasiekė vaizdo įrašas, kuriame D.Kedys užfiksavo dukters pasakojimą apie neva patirtą seksualinę prievartą. „Iškart konstatavau, kad tai yra montažas. Buvo aišku, kad reikalinga specialisto išvada“, – tikino K.Betingis.
Jis sakė, kad iš Kedžių ir Venckų šeimų buvo juntama iniciatyva, kad prokuratūra kuo greičiau perduotų pedofilijos bylą į teismą, o ten jie susitvarkys.
Anot K.Betingio, toks spaudimas jam tapo papildomu įrodymu, kad skubėti tiriant šios istorijos aplinkybes jokiu būdu negalima.
„Galiu pasakyti – šitame tyrime buvo daroma viskas, kad nustatytume tiesą. Bet buvo manipuliuojama mergaitės parodymais. Nustatyti tiesą reikėjo laiko. Paskubėti šioje byloje nebuvo galima...“, – įsitikinęs prokuroras.
Jis dar pridūrė: „Duomenų, kurių pakaktų, kad perduotume šią bylą į teismą, nebuvo. Visi dalykai rodė, kad toks procesas negalimas.“
K.Betingis taip įvardijo Kauno pedofilijos skandalo ir kelių šeimų tragedijos priežastį, ištakas: „Šitos mergaitės likimas nuo pat jos atsiradimo šiame pasaulyje buvo jos tėvų nesantaikos dalykas.“
Bylą išvežė į Vilnių
Pasak liudytojo, vasarą jam grįžus po atostogų jis sužinojo, kad Generalinė prokuratūra yra nutarusi perimti vadinamąją Kauno pedofilijos bylą.
Jos medžiaga buvo perduota ekspertams, todėl nutarta vis dėlto palaukti, kol ekspertizės bus baigtos.
Po to byla, kaip ir planuota, buvo nuvežta į Generalinę prokuratūrą bei perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai.
K.Betingis akcentavo, kad skundai šioje byloje neleido normaliai vystyti proceso. Pasak prokuroro, darbas vyko tik atsakinėjant abiems šalims į jų skundus.
„Kad Kauno pareigūnai blogai dirbo, tai iš dalies didelė netiesa“, – teisme kartojo K.Betingis.
Netrukus po šūvių – klausimas apie ginklą
Liudytojas teisme pasidalijo prisiminimais apie lemtingą pirmadienio rytą, kai Kaune buvo nužudyti du žmonės.
Tiesa, K.Betingis tiksliai nebeprisime, ar policijos budėtojas, ar jo pavaduotojas apie teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymą jam paskambinęs pranešė.
„Įvykio vietoje dirbę pareigūnai nepažinojo teisėjo Furmanavičiaus, todėl iš karto nebuvo aišku, ar tai tikrai teisėjas“, – minėjo K.Betingis.
K.Betingis pasakojo netrukus sulaukęs dar vieno itin svarbaus skambučio, tik neprisiminė, ar tai buvo generalinį prokurorą laikinai pavadavęs Vytautas Barkauskas, ar Vilniaus apygardos prokuratūrai vadovaujantis Ramutis Jancevičius. „Pasitikslino, ar teisėjas, ir paklausė, ar ginklas, kuriuo buvo nušautas Furmanavičius, buvo perdarytas pistoletas IŽ“, – kalbėjo K.Betingis
Jis sakė apskritai nesupratęs, kaip gali kilti toks klausimas apie ginklą, nes net įvykio vieta nebuvo normaliai apžiūrėta.
Tačiau, kaip akcentavo K.Betingis, klausimas apie ginklą jam labai įsirėžė.
Versijos: šaudė Kedys arba samdomas žudikas
K.Betingis pasakojo kraupias teisėjo nužudymo detales. Mat pareigūnams vėliau pavyko atkurti tikslų kruvinųjų įvykių scenarijų.
Auka bandė trauktis nuo žudiko, gintis nuo šūvių rankomis. Pasak K.Betingio, žudikas į teisėją paleido apie 8 šūvius.
Tarp jų buvo ir kontrolinis šūvis į galvą.
Dėl to prokurorui susidarė įspūdis, kad šiuo atveju pagal užsakymą veikė tikras profesionalas: „Kad paleistum kontrolinį šūvį į galvą, reikia turėti stiprius nervus ir išmanymą apie tą dalyką.“
Pasak K.Betingio, pradžioje buvo tiriamos dvi versijos: kad Kedys galėjo įvykdyti šį nusikaltimą arba kažkas galėjo užsakyti šią žmogžudystę dėl teisėjo profesinės veiklos, nes „labai jau profesionaliai buvo sušaudytas teisėjas“.
Pareigūnai puolė ieškoti D.Kedžio. Prokuroras prisiminė, kad jo sesuo Neringa Venckienė buvo išvykusi į teisėjų mokymus.
Anot K.Betingio, tuometinė Kauno apygardos teismo teisėja, kurios kolega J.Furmanavičius ką tik buvo nušautas, nebuvo linkusi padėti ieškoti jos brolio. Ji esą tik paminėjo, kad Drąsius ryte kažkur išėjo.
Ginklas – tas, apie kurį ir galvota
K.Betingis prisiminė, kad į įvykio vietą Kaune iš sostinės atvyko tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas. Kartu su juo atvyko Vitalijus Gailius. Iš Generalinės prokuratūros atvyko padalinio vadovas Algimantas Kliunka.
Vėliau visi pareigūnai išvyko į pasitarimą Kauno apygardos prokuratūroje, kur buvo tariamasi, ką ir kaip toliau daryti.
K.Betingis tikina pasitarimo metu tiesiai šviesiai susirinkusiųjų pasiteiravęs: iš kur ta informacija apie ginklą?
„Buvo mirtina tyla. Aš to garsiai užklausęs nesulaukiau jokio atsakymo, nei patvirtinimo, nei paneigimo,“ – teismui liudijo K.Betingis.
Anot liudytojo, pirminiai duomenys apie teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymą rodė, kad tai tikrai galėjo būti tas pats ginklas, apie kurį telefonu K.Betingio klausė aukštas sostinės prokuroras. Tai buvo arba dujinis, ar sportinis pistoletas IŽ, perdirbtas šaudyti koviniais šoviniais, galbūt su duslintuvu.
K.Betingis minėjo domėjęsis, kodėl jo buvo teirautas būtent apie tokį ginklą. Kauno prokuratūros vadovui buvo paaiškinta: „Kedys ieškojo tokio ginklo.“
Išgelbėjo A.Ūsą ir L.Stankūnaitę
Teisėjo nužudymo įkarštyje pareigūnams pavyko rasti Andrių Ūsą ir Laimutę Stankūnaitę.
Anot K.Betingio, pagal parengtą scenarijų, žudikas turėjo užklupti L.Stankūnaitę kartu su jos seserimi pastarosios namuose, o vėliau susidoroti ir su A.ūsu.
Pasak prokuroro, kažkas buvo spėjęs paskambinti Violetai Naruševičienei, pranešti apie nušautą teisėją ir įspėti apie grėsmę, tačiau L.Stankūnaitės sesuo iš savo namų išvykti nebesuspėjo.
Svajojo sučiupti D.Kedį
Po V.Naruševičienės nužudymo sekliai turėjo dvigubą motyvą ieškoti D.Kedžio.
„Buvo įtarimų ir profesinė patirtis rodė, kad Kedžio artimieji žino, kur jis“, – neslėpė K.Betingis.
Tačiau pareigūnams sunkiai sekėsi sulaukti progos priversti jo gimines prabilti.
Pasak K.Betingio paieškoms labai kenkė tai, kad Kaune iš policijos ir prokuratūros nutekėdavo informacija, kokių paieškos veiksmus imamasi, kas planuojama.
Tuo tarpu pagauti įtariamąjį D.Kedį teisėsaugai atrodė gyvybiškai svarbu.
„Pagal jo charakterį matėsi, kad šis pilietis, jei jis atsidurs teisėsaugos rankose, išpasakos viską, ką jis padarė ir kas jam padėjo,“ – įsitikinęs K.Betingis.
Liudijo ir kiti Kauno prokurorai
Antradienį teismui liudijo ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vladimiras Kokoškinas.
„Praktiškai viską sužinojau tik iš spaudos. Tirdami Furmanavičiaus ir Naruševičienės nužudymus jokių duomenų, kurie paaiškėjo šioje byloje, mes neturėjome“, – tikino liudytojas V.Kokoškinas.
„Prieš Furmanavičiaus nužudymą, ar turėjote kokios nors informacijos apie grėsmę Naruševičienei?“, – V.Kokoškino klausė bylą nagrinėjantis teisėjas.
„Ne“, – kategoriškai atsakė liudytojas. Anot K.Betingio pavaduotojo, nusikaltimo braižas buvo labai panašus į samdomo žudiko, todėl pradžioje buvo manoma, kad su teisėju buvo susidorota dėl jo profesinės veiklos.
Antradienį teisme apklaustas ir Kauno apygardos prokuroras Vytautas Gataveckas, kuravęs Kauno policijos Panemunės komisariatą, kuriame buvo tiriamos su pedofilijos skandalu susijusios bylos.
Dar du iš Kauno apygardos prokuratūros atvykę pareigūnai, posėdžiui užsitęsus, paliudyti antradienį nebespėjo. Jie bus kviečiami į kitą posėdį.
Kaip žinoma, šioje byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo į teisiamųjų suolą yra pasodinti penki Policijos departamento ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai: Tomas Ulpis, V.Račkauskas, Emilijus Damukaitis, Darjušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis.
Penkių pareigūnų bylą dabar numatoma tęsti tik gegužės 17 d.