Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet liepos ir rugpjūčio mėnesiais kilo 5 gaisrai grūdų džiovyklose, pernai per tą patį laikotarpį ugniagesiams teko gesinti 6 tokius gaisrus. Už šių, palyginus nedidelių skaičių, slepiasi dideli nuostoliai – derliaus, pastatų, įrangos, technikos. Ir tai dar ne viskas – per patį darbymetį kilęs gaisras sandėliavimo ar džiovinimo patalpose, gerokai apkartina sklandų derliaus nuėmimą.
Rugpjūčio 11 d., vidurnaktį, kilo gaisras Rokiškio rajone, Dambrotiškio kaime, grūdų džiovykloje, kurioje buvo supilta apie 25 tonos grūdų derliaus. Gaisro metu apdegė apie 5 tonos grūdų.
Gesinant degančią grūdų džiovyklą ugniagesiams gelbėtojams reikėjo nutiesti 800 metrų magistralinę liniją, o bendrovė pasirūpino grūdų išleidimu iš džiovyklos.
Rugpjūčio 9 d., taip pat vidurnaktį, Šakių rajone Gelgaudiškio seniūnijoje, Dabitų kaime kilo gaisras ūkininkui priklausiusioje grūdų džiovykloje. Degimas buvo metalinio grūdų džiovyklos bokšto viduje. Gaisro metu sudegė apie 1 tona grūdų, dalis elektros instaliacijos, nudegė elevatoriaus transporterio juosta bei apdegė metalinės džiovyklos vidus. Išgelbėta apie 17 tonų grūdų ir šalia stovintis sandėlis.
Rugpjūčio 2 d. Šiaulių rajone, Kuršėnuose kilo gaisras uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncerno grūdai“ priklausančioje grūdų džiovykloje, kurioje buvo sandėliuojami rapsai. O rugpjūčio 3 d. ugniagesiai skubėjo į Švenčionėliuose esančią uždarosios akcinės bendrovės „Maltosa“ teritoriją, kur grūdų džiovykloje ėmė smilkti supilti miežiai. Joje jų buvo džiovinama apie 130 tonų. Grūdai iš džiovyklos išpilti, sulieti vandeniu ir išvežti į kitą vietą.
Tokių gaisrų gesinimas reikalauja daug fizinių jėgų, sumanumo ir operatyvių sprendimų. Štai liepos 27 d. Pakruojo rajono savivaldybėje, Lygumų seniūnijoje, Lygumų miestelyje gesinant degančią grūdų džiovyklą ugniagesiams gelbėtojams reikėjo nutiesti 800 metrų magistralinę liniją, o bendrovė pasirūpino grūdų išleidimu iš džiovyklos. Vandenį gesinimo darbams ugniagesiams teko vežioti iš atviro vandens šaltinio, esančio beveik už kilometro nuo gaisravietės. Šio gaisro likvidavimo darbai truko apie septynias valandas.
Kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Artūras Šalvaitis, tokie gaisrai kyla dėl įvairiausių priežasčių. Juos gali sukelti ir žmogiškieji veiksniai, pavyzdžiui, neatsargus rūkymas, žemės ūkio technikos gedimai, techninės priežastys (elektros prietaisų, įrenginių gedimai, netvarkinga elektros instaliacija), savaiminis medžiagų užsidegimas (nereguliarus temperatūros matavimas), pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus.
A.Šalvaičio teigimu, siekiant išvengti tokių gaisrų, žmonės, personalas turi saugiai elgtis, taip pat būtina periodiškai tikrinti žemės ūkio techniką (valyti degiąsias medžiagas, dulkes ir kt.), patariama remontuoti ar laikyti žemės ūkio techniką tik saugiu atstumu nuo sandėlių.
Specialistas taip pat ragina atkreipti dėmesį į visus grūdų saugyklose, sandėliuose eksploatuojamus elektros įrenginius ar prietaisus (naudoti juos, kaip nurodo gamintojas bei, kaip reikalauja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės), tikrinti, ar nėra pažeistų elektros instaliacijos laidų, ar įrenginių. Būtina reguliariai matuoti sandėliuojamų medžiagų temperatūrą, o atliekant ugnies ar suvirinimo darbus, laikytis jų reikalavimų.
Prieš pradedant sandėliuoti mineralines trąšas reikia išvalyti patalpas, kad jose neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno ir t. t.) likučių.
