Kaip pranešė STT, šioje byloje kaltinimai pareikšti vienos mažosios bendrijos direktorei ir jos sutuoktiniui, susisiekimo paslaugas uostamiestyje teikiančios savivaldybės įmonės „Klaipėdos paslaugos“ generaliniam direktoriui Vaidui Ramanauskui, šios įmonės finansų departamento direktorei Elidai Mantulovei, eksploatacijos departamento direktoriui Imantui Paliakui, kitos mažosios bendrijos direktoriui ir statybos darbų vadovui, techniniam prižiūrėtojui bei dviem juridiniams asmenims.
Asmenys kaltinami dokumentų suklastojimu ir disponavimu suklastotais dokumentais, ES tikslinės finansinės paramos gavimu apgaule, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu, V. Ramanauskas taip pat kaltinamas piktnaudžiavimu ir turto iššvaistymu.
Kaip BNS pareiktame komentare nurodė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, apie baigtą ikiteisminį tyrimą teisėsaugos institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės neinformavo.
„Kol kas iš viešoje erdvėje pateiktos informacijos sunku priimti objektyvų, ateityje teisinių ir finansinių pasekmių savivaldybei neturintį sprendimą dėl generalinio direktoriaus užimamų pareigų“, – teigė meras.
„Savivaldybės valdomų įmonių direktoriams ir valstybės tarnautojams yra keliami aukščiausi sąžiningo ir skaidraus elgesio reikalavimai, todėl bet kokio pobūdžio korupcinius pažeidimus darbe vertinsiu griežtai“, – pridūrė A. Vaitkus.
Anot STT, bylos duomenimis, organizuota devynių asmenų grupė pasikėsino apgaule gauti 200 tūkst. eurų ES struktūrinės paramos lėšų mažosios bendrijos naudai senelių globos namų Klaipėdos rajone statybai ir įrengimui.
Minėta asmenų grupė nuo 2019-ųjų pabaigos iki 2022 metų kovo galimai klastojo dokumentus, teikė juos valstybės institucijoms bei ES paramą administruojančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekdami gauti finansavimą numatytiems statybos bei rekonstrukcijos darbams.
Įtariama, kad organizuojant statybos rangos darbų pirkimo konkursą, sąžiningas ir skaidrus procesas buvo tik imituotas, o konkurso sąlygos buvo suderintos su iš anksto pasirinktu, nusikalstamos veikos bendrininkų vadovaujamu rangovu – mažąja bendrija, be to, rangos darbai buvo vykdomi neturint statybos leidimo.
Iš visos prašomos 200 tūkst. eurų sumos buvo išmokėta beveik 31 tūkst. eurų. STT pradėjus ikiteisminį tyrimą, įtariamieji atlygino turtinę žalą.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje.
„STT Klaipėdos valdybos pareigūnams ir žvalgybos analitikams atlikus išsamų tyrimą, daugybės ūkinių finansinių operacijų, statybos rangos dokumentacijos, kompiuterinių įrenginių duomenų, susirašinėjimų, kontaktų ir kitų duomenų analizę, buvo surinkta pakankamai įrodomosios informacijos, leidusios priimti sprendimą perduoti šią baudžiamąją bylą teismui,“ – pranešime cituojama Europos deleguotoji prokurorė Jolita Kančauskienė.
Pasak STT Klaipėdos valdybos vadovo Žydrūno Krampalco, ES lėšų pasisavinimo tyrimai yra viena iš prioritetinių STT krypčių šalia sisteminės, politinės ir tarptautinės korupcijos tyrimų. Anot jo, bandymai apgaulės būdu gauti ES paramą „ne tik užtraukia reputacinę žalą visai Lietuvai, smukdo pasitikėjimą valdžios institucijomis šalyje, bet ir neleidžia užtikrinti teisingo viešųjų išteklių paskirstymo“.
