Didžiausių fejerverkų nebus, bet ugniagesių nerimas prieš Naujųjų sutikimą nesumažėjęs

Sutinkant Naujuosius metus, daugelyje gyvenamųjų namų kiemų į dangų kyla fejerverkai ir pokši petardos. Gražus reginys neretai baigiasi skaudžiomis nelaimėmis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų pažeidimų 2020 m. kilo 15 gaisrų, o nuo 2015 m. – net 45.

Dažniausiai nuo petardų užsidega medžiai ar gyvatvorės, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai jos nukrinta ant stogų ar įskridusios į gyvenamųjų namų balkonus, padega ten esančius daiktus, ir sukelia gaisrą. Dėl neatsargaus pirotechnikos gaminių naudojimo kasmet į ligonines kreipiasi ir nemažai sužalotų žmonių, primenama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) trečiadienį paviešintame pranešime.

Dėl neatsargaus pirotechnikos naudojimo kasmet į ligonines kreipiasi nemažai sužalotų žmonių.

Kaip elgtis su pirotechnikos gaminiais, kad išliktume sveiki ir nesukeltume pavojaus aplinkai? Pirmiausia reikia įsidėmėti, kad pirotechnika nėra žaislas – tai labai pavojingi gaminiai, todėl negalima leisti su jais žaisti vaikams. Leidžiant fejerverkus reikėtų būti ypač atsargiems – naudoti pirotechnikos priemones tik griežtai laikantis gamintojo instrukcijų, o prieš jas naudojant būtina išsiaiškinti, kaip tai daryti saugiai. Kadangi fejerverkai gali sužaloti žmones ar uždegti pastatus, juos naudoti reikėtų toliau nuo jų. Leidžiant juos, būtina atidžiai prižiūrėti, kad jie nebūtų nukreipti į žmones. Taip pat reikėtų atsitraukti ir nuo kitų žmonių, kurie leidžia fejerverkus.

Svarbu įsidėmėti, kad nesuveikusių pirotechnikos priemonių negalima uždegti pakartotinai, prie jų nereikėtų artintis mažiausiai 5 minutes arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje. Negalima jų ardyti ar uždegti iš naujo.

Neužsidegusį ar neiššovusį gaminį reikia panardinti į vandenį, įdėti į maišelį ir išmesti į šiukšlių konteinerį.

Neužsidegusį ar neiššovusį gaminį reikia panardinti į vandenį, įdėti į maišelį ir išmesti į šiukšlių konteinerį.

Jokiu būdu negalima naudoti savadarbės pirotechnikos, kuri yra labai pavojinga, nes nėra išbandyta ir neprognozuojama, kuria kryptimi ir kokiu atstumu lėks skeveldros. Pirotechnikos priemones reikia statyti ant kieto, lygaus paviršiaus. Uždegus dagtį, būtina atsitraukti saugiu atstumu (ne arčiau kaip 25 m).

Visi sužalojimai, kurie padaromi dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo, yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi.

Asmenims, leidžiantiems fejerverkus, patartina dėvėti apsauginius akinius, nes pagal JAV atliktus tyrimus, apie 40 proc. sužalojimų patiriama galvos srityje – tai akys, veidas, ausys, dar apie 40 proc. sudaro rankų ir pirštų sužalojimai. Dažniausi yra nudegimai.

Fejerverkais susižaloja 74 proc. vyrų, 26 proc. moterų. Vyrai paprastai susižeidžia patys, leisdami fejerverkus, o moterys juos stebėdamos.

Šią vasarą Joniškio rajone nuo fejerverko užsidegė tujos prie gyvenamojo namo. Šeimininkams teko skubiai kviesti ugniagesius gelbėtojus. Laimei, gaisras nepersimetė į namą. Jo metu sudegė tik du tujų medeliai.

Lapkritį Kauno rajone kildama petarda padegė pirties stogą. Iki atvykstant ugniagesiams, žmogus pats pylė vandenį ir ardė stogą.

Gruodį pirotechnikos gaminys Klaipėdoje padegė daugiabučio balkoną pirmajame aukšte. Balkone užsidegė namų apyvokos daiktai. Buto nuomininkė, kol atvyko ugniagesiai, gaisrą gesino pati.