Buvęs advokatės Svetlanos Proninos žentas, kaip ir buvo žadėjęs, po visų liudytojų apklausų pagaliau teismui papasakojo savo versiją apie rezonansinę 2012 m. balandžio avariją, kai sostinės Geležinio Vilko gatvėje jo nesuvaldytas S klasės „Mercedes“ automobilis rėžėsi į policijos tarnybinę mašiną, o pastaroji dar trenkėsi į kitą greta stovėjusį mersedesą.
Šio eismo įvykio judrioje gatvėje (kur leidžiamas maksimalus 80 km/val. greitis) metu tik per laimingą atsitiktinumą išvengta žūčių, bet buvo sužaloti trys pareigūnai ir dar trys civiliai asmenys.
„Save, kaip vairuotoją, apibūdinkite“, – paprašė bylą nagrinėjanti teisėja Aiva Survilienė.
„Kodėl taip elgiatės? Juk praeityje turėjote labai skaudžią pamoką“, – teisėja priminė jaunam kaltinamajam kruviną istoriją.
Kaltinamasis ėmė atgailauti, iš esmės patvirtindamas paskutinio šios bylos liudytojo Mindaugo Rudžio žodžius, kad prieš avariją juodasis mersedesas įžūliai apvažiavo kitas prie sankryžos stovinčias mašinas, kirto ją degant raudonam šviesoforui, stabtelėjo prie degalinės, o po minutės vėl užmynė akseleratorių.
„Pažeidžiau taisykles, kad apvažiavau kitus automobilius. Sankryžoje gal per geltoną, gal per raudoną pravažiavau... Ir viršijau greitį. Tikrai ne 80 km/val., daugiau, gal 100, gal ir dar truputį daugiau“, – atviravo A.Tumėnas.
„Kodėl taip elgiatės? Juk praeityje turėjote labai skaudžią pamoką“, – teisėja priminė jaunam vyrui kruviną istoriją, kurią 15min.lt paviešino pernai – 2005 metais jis būdamas visiškai girtas nesuvaldė automobilio „Škoda“ ir pražudė kartu keliavusį draugą. Tiesa, tąkart kaltininkas išvengė kalėjimo – prokuratūra sutiko nutraukti jo bylą, A.Tumėnui sumokėjus žuvusiojo tėvui šimtatūkstantinę kompensaciją.
Kaltinamasis vėl atgailavo dėl vairavimo, lėmusio naująją jo avariją, tačiau tikino nesielgęs beprotiškai: „Greitai važiavau, bet ne taip, kaip visi sako, kad lėkė, skrido...“
„Koks jūsų vairavimo stažas?“ – pasiteiravo bylą kuruojantis prokuroras Sigitas Jankauskas.
„Apie 10 metų“, – atsakė kaltinamasis.
Prokuratūros atstovas A.Tumėno, kaip ne naujoko kelyje, paprašė pasidalyti mintimis apie jo sukeltos avarijos priežastis.
„Iš dalies kaltė mano, kad važiavau neatidžiai, viršijau greitį. Ir labai didelė kaltė to kito vairuotojo, kuris tokioje gatvėje sustojo antroje eismo juostoje ir kažką aiškino policijai. Kaip man momentaliai sustabdyti, kai aš pamatau tas dvi stovinčias mašinas?“ – retoriškai klausė A.Tumėnas. Kai startavo nuo degalinės, jis persirikiavo į antrą juostą. Kai pamatė priešais stojantį srautą, metėsi dešiniau į neva laisvą pirmąją juostą, kur stovėjo policija.
Beje, liudytojas M.Rudys teisme irgi sulaukė klausimų apie savo vaidmenį šioje avarijoje, kai sustojo greta patrulių ir per langą paragino stabdyti girto vairuotojo „juodą mersą“.
M.Rudys savo kaltės neįžvelgia, jis tikina neprivertęs iš paskos važiuojančių mašinų stabdyti: „Aš suspėjau sustoti, perspėti policiją ir nuvažiuoti.“
Anot BMW vairuotojo, jau nebuvo šansų, kad A.Tumėno „Mercedes“ ar kažkuri iš taranuotų mašinų trenktųsi į jo automobilį. Smūgis įvyko maždaug po 5 sekundžių, kai M.Rudys jau tolo nuo avarijos vietos, jo paties teigimu, apie 80 km/val. greičiu.
Norėčiau pirmiausia atsiprašyti nukentėjusių, kad taip atsitiko dėl mano kaltės.
O kaip patį smūgio momentą pamena A.Tumėnas? Kaltinamasis teigė, kad iki paskutinės akimirkos smūgio bandė išvengti ar bent pakeisti jo trajektoriją taip, kad trenktųsi kuo parankesniu kampu.
„Susitrenkiau pilvą, labai skaudėjo. Po to neatsimenu, kas buvo“, – anot A.Tumėno, jo atmintis grįžo tik kitą dieną, kai jis atsigavo jau būdamas namuose.
„Šalia buvo artimieji. Labai skaudėjo, paprašiau, kad nuvežtų į ligoninę“, – pasakojo kaltinamasis.
A.Tumėno žodžiais tariant, medikai taip ir nespėjo jo apžiūrėti, nes išsivežė atvykę policininkai.
„Jokios medicininės pagalbos negavau. Kreipiausi į medikus tik paleistas iš areštinės. Man buvo blužnis trūkusi. Dėl to po operacijos savaitę praleidau reanimacijoje“, – guodėsi kaltinamasis.
Teisėja dar kartą prašė paaiškinti, kodėl, jei nebuvo girtas, A.Tumėnas pasišalino iš avarijos vietos. „Šito neatsimenu. Gal šokas, skausmas“, – lakoniškai pasvarstė vilnietis.
Beje, duodamas parodymus teismui kaltinamasis ištaikė progą kreiptis į salėje sėdėjusius avarijoje sužalotus žmones: „Norėčiau pirmiausia atsiprašyti nukentėjusių, kad taip atsitiko dėl mano kaltės.“
Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismas planuoja tęsti tik 2014 m. vasarį.
