Trečiadienio popietę Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą smulkaus verslininko Sigito Luščinsko, ginčijusio banko veiksmus, byloje, kurioje S. Luščinskas prašė panaikinti nuostolius sukėlusias sutartis.
Teismas patenkino ieškinį iš dalies, pripažindamas negaliojančiomis kliento sudarytas su banku sutartis dėl banko išleistų obligacijų įsigijimo bei lėšų skolinimo tam įsigijimui finansuoti. Teismas iš esmės patenkino visas esmines kliento ieškinio dalis, atsisakęs priteisti tik moralinės žalos atlyginimą.
S.Luščinskas dėl banko įpirštos investavimo strategijos patyrė 537 tūkst. litų nuostolį. Bankas, 2007 metais spalį parduodamas klientui obligacijas – taigi, iš esmės skolindamasis iš kliento pinigų, kartu pasiūlė klientui įsigyti šias obligacijas iš to paties banko pasiskolintomis lėšomis. Klientui parduotų banko išleistų obligacijų grąža negarantuota ir svyruojanti, tuo tarpu klientas iš banko skolinasi už fiksuotas palūkanas. Teismas nustatė, jog bankas neatliko pareigos tinkamai informuoti klientą apie riziką, susijusią su tokio investicinio produkto pardavimu neprofesionaliam investuotojui.
„Mūsų asociacijos nario pergalė teisme – tai ne tik jo, bet ir dar kelių šimtų Lietuvos piliečių, kurie patyrė nuostolių iš panašaus investicinio „produkto“, bendra pergalė. Galima tikėtis, kad po tokio, jau antro per kelerių pastarųjų savaičių laikotarpį, įvykio atsiras daugiau banko klientų, kurie pasiryš savo interesus ginti teisme, o ne tylėti“, – sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos skelbtais duomenimis, banko siūlytus panašius produktus įsigijo net 640 neprofesionalių investuotojų daugiau kaip už 700 mln. Lt. Manoma, kad bendri banko klientų nuostoliai iš šios investicinės schemos gali siekti apie 100 milijonų litų.
Gruodžio mėnesį DNB banką pasiekė bent dvi nepalankios žinios iš teismų. Mėnesio pradžioje banko klientas R. Bajorinas Vilniaus apygardos teisme pasiekė, kad jo su DNB banku 2007 m. sudarytos sutartys dėl su akcijomis susietų obligacijų (SASO) įsigijimo būtų pripažintos negaliojančiomis. Teismas nustatė, kad bankas netinkamai vykdė finansų įstaigos pareigą klientui atskleisti visą informaciją, kuri reikšminga rizikai įvertinti ir investiciniams sprendimams priimti. Taip pat nuspręsta, kad banko reikalavimas iš investuotojo gauti daugiau nei 233 tūkstančių eurų (per 800 tūkstančių litų) palūkanų ir apskaičiuotų delspinigių yra nepagrįstas.
Praėjus savaitei po Vilniaus apygardos teismo sprendimo R. Bajorino byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino bylą dėl Vertybinių popierių komisijos už investuotojų klaidinimą DNB bankui skirtos 15 tūkst. litų baudos. Prašymą 2011 metų liepą vėl atnaujinti bylą pateikė trečioji šalis – Lietuvos pilietis, nukentėjęs nuo DNB banko veiksmų. Jo siekį palaikė ir Investuotojų asociacija, ir asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“, kadangi bylos baigtis turi didelę reikšmę ne tik šiam klientui, bet ir dideliam skaičiui kitų nuo analogiškų banko veiksmų nukentėjusių Lietuvos piliečių.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ žiniomis, dėl DNB banko išleistų obligacijų Lietuvos teismuose šiuo metu iš viso nagrinėjama ne mažiau kaip 10 bylų, o mažiausiai viena byla dėl analogiškų motininio DNB banko platintų investicinių produktų jau yra pasiekusi Norvegijos Aukščiausiąjį teismą. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje iš viso į teismus yra kreipęsi mažiausiai 40 asmenų, dalies jų ieškiniai yra nagrinėjami kartu.
S.Luščinsko bei R. Bajorino interesus bylose atstovavo advokatų profesinė bendrija „NORDIA BAUBLYS & Partners“. Didžiausiam Norvegijos dienraščiui „Aftenposten“ DNB motininio banko Norvegijoje atstovas Thomas Midteide anksčiau šią savaitę yra pareiškęs, kad skųs bankui nepalankius teismų sprendimus.
