Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą ir pirmosios instancijos teismui perdavė iš naujo nagrinėti bylą dėl Advokatų garbės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo, kuriuo nutraukta Vilniaus advokatui Edgarui Dereškevičiui iškelta drausmės byla, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo.
Tuometis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro teikimu 2019 m. kovo 29 d. iškėlė advokatui E.Dereškevičiui drausmės bylą už tai, kad jis baudžiamojoje byloje dėl korupcinių nusikaltimų elgėsi neetiškai, pažeidė teismo posėdžių tvarką, rodė nepagarbą teismui ir valstybės kaltinimą palaikančiam prokurorui, advokato išsakyti teiginiai buvo nepagarbūs, nekorektiški ir viršijantys dalykinės kritikos ribas.
Advokatas sulaukė pastabų, kad jo išsakyti teiginiai esą buvo nepagarbūs, nekorektiški ir viršijantys dalykinės kritikos ribas.
Advokatų garbės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu nutraukė advokatui iškeltą drausmės bylą, nes nenustatė drausminės atsakomybės pagrindo.
Šį Advokatų garbės teismo sprendimą Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau šis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Šią apygardos teismo nutartį paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens, inicijavusio drausmės bylos iškėlimą advokatui, teisę apskųsti Advokatų garbės teismo sprendimą.
Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatos nereglamentuoja subjektų, turinčių teisę paduoti skundą, rato, apskundimo teisė yra suteikta ne tik advokatui ar advokato padėjėjui, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
Teismas taip pabrėžė, kad asmens, besikreipiančio dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, teisinis interesas yra specifinis, daugiau sietinas su tam tikra moraline satisfakcija ir noru iš dalies ginti ir viešąjį interesą, todėl jis turi teisę skųsti Advokatų garbės teismo sprendimą. Nutartyje atkreipiamas dėmesys, kad drausminės nuobaudos paskyrimas advokatui, tiesioginio materialaus poveikio asmeniui, kurio iniciatyva buvo iškelta drausmės byla, nedaro.
Tačiau, kaip jau minėta, toks asmuo gina savo teisę ir įstatymu saugomą interesą į kokybišką teisingumo proceso vykdymą, dėl to jam yra įstatymu pripažįstama teisė inicijuoti drausmės bylos iškėlimą advokatui. Teismas pripažino, kad nagrinėjamos bylos atveju tiek prokuroras, tiek advokatas buvo konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, vykdantys jiems įstatymu pavestas funkcijas baudžiamajame procese ir turintys teisėtą lūkestį į tinkamą procesą profesinės etikos požiūriu. Remdamasis šiais motyvais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas gali būti teisminio apskundimo objektu.
Galutine ir neskundžiama nutartimi LAT panaikino Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
