Prieš metus, lapkričio 14 dieną, keletas Radviliškio medžiotojų išvyko pamiklinti akį. Patyręs medžiotojas Jonas Rimeikis kaip visada pasiėmė savo du šunis – Vakarų Sibiro laikas.
Netrukus paaiškėjo, kad vienas iš medžiotojų, R.Grigalaitis, nušovė ne šerną ar stirną, o abu šunis. Teismas už tokius veiksmus skyrė 2600 litų baudą. Advokato išlaidoms padengti priteisė 4500 litų.
Šunų savininkui už prarastus gyvūnus ir skrodimo išlaidas kaltininkas turės padengti 8423 litus. Taip pat teks sumokėti ir 5000 litų moralinės žalos.
Šunų savininkui už prarastus gyvūnus ir skrodimo išlaidas kaltininkas turės padengti 8423 litus. Taip pat teks sumokėti ir 5000 litų moralinės žalos.
Nuteistasis R.Grigalaitis tvirtina, kad procese teismas neatsižvelgė į kai kuriuos dalykus, todėl nuosprendį be abejonės skųs. Įvykio smulkmenų nuteistasis nepasakojo ir siūlė kalbėti su advokatu.
„Medžioju nuo 1967 metų, tačiau tokio įvykio nepamenu. Mano nuomone, jis tikrai šovė į šunis, o ne sumaišė juo su kokiu kitu gyvūnu. Mažius ir Umkis buvo visiems medžiotojams gerai pažįstami šunys“, – tvirtina nukentėjęs medžiotojas J.Rimeikis.
Medžiotojas pamena, kad tą vakarą pirmiausia sužinojo, kad dingo šunys. O vėliau išgirdo šūvius. Netrukus paaiškėjo, kad šratai buvo skirti ne šernui, o jo numylėtiems augintiniams.
J.Rimeikis teigia, kad dabar net valkataujančių šunų niekas nešaudo. Stengiamasi elgis kuo humaniškiau – jie atiduodami į globos įstaigas: „Galva neišneša, kodėl jis taip pasielgė. Gal įsivaizdavo žmogus, kad yra nebaudžiamas ir gali šauti į bet ką?“
