Kauno apygardos teismo teisėjui Ramūnui Antanavičiui kaltinimas buvo pareikštas dėl to, kad jis, svečiuodamasis pas Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją, tiesiogiai jam davė 600 Eur kyšį už tai, kad kitam asmeniui sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pirmosios instancijos teismas R.Antanavičių išteisino neįrodęs jo dalyvavimo padarant nusikaltimą (pagal BK 227 straipsnio 2 dalį); apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą nurodydamas, kad teisėjas turi būti išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kasacinį skundą pateikęs prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, rašoma LAT pranešime spaudai.
Kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, suabsoliutino teisėjui taikomą imunitetą, neteisingai konstatavo, jog kratos atlikimas prilyginamas teisėjo laisvės „kitokiam varžymui“.
Pasak prokuroro, teismas teisėjui nustatytas nepriklausomumo garantijas aiškino kaip šio subjekto apsaugos nuo baudžiamojo persekiojimo priemones, nors tai prieštarauja teisėjo imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamojo proceso paskirčiai, baudžiamojo proceso proporcingumo ir efektyvumo principams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, jog „tinkamas baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas šioje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje. Dėl to byla perduotina nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai“.
