Dveji metai pataisos namuose – tokį nuosprendį Vilniaus apygardos teisme išgirdo už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir dokumentų suklastojimą (Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 300 str. 1 d.) nuteistas vilnietis 36 metų A.M.
Nustatyta, kad vienos bendrovės direktoriumi dirbęs vyras pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, taip pat pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus.
2009-ųjų vasarį, tuo metu dirbdamas vienos bendrovės direktoriumi, iš dviejų kitos bendrovės akcininkų nupirkęs 100 šios bendrovės paprastųjų vardinių akcijų ir savo vadovaujamos įmonės vardu gavęs per 133 tūkst. litų, direktorius šias lėšas panaudojo savo reikmėms.
Įmonės vadovas buvo informuotas, kad antrosios UAB bankroto administratorius nustatė terminą pateikti šios bendrovės buhalterinius dokumentus ir turtą. Siekdamas užmaskuoti iš minėtos bendrovės gautų ir jam patikėtų 133 tūkst. litų pasisavinimą, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. pagamino netikrus dokumentus, neva įrodančius šios bendrovės ir kitos bendrovės, „R“ sudarytą sandorį.
2009 m. kovo 17 d. pirmosios įmonės direktorius kompiuteriu atspausdino pramanytą pirkimo ir pardavimo sutartį, „R“ išankstinę sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį. Juose nurodė netikrus duomenis apie penkių automobilių už beveik 131,5 tūkst. litų įgijimą „S“ (antrosios įmonės) vardu ir šiuose netikruose dokumentuose pasirašė.
Juos pateikė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl bankrutuojančios UAB „S“ pareikšto 133 tūkst. litų ieškinio.
Teismo posėdyje teisiamasis savo kaltę pripažino iš dalies.
Teismo posėdyje A.M. savo kaltę pripažino iš dalies. Tvirtino piniginių lėšų nepasisavinęs, nors neneigė suklastojęs automobilių pirkimo ir pardavimo sutartį bei kitus su šiuo išgalvotu sandoriu susijusius dokumentus.
Jokios materialinės naudos iš to neturėjęs, neva tai padaręs priprašytas „S“ siekusio parduoti asmens. Nors sutartis buvo patvirtinta pas notarą, sutartyje nurodytos pinigų sumos negavęs, tačiau vėliau vis vien sutikęs atbuline data pasirašyti pinigų perdavimo ir priėmimo aktą.
Teismas konstatavo, kad A.M. kaltę nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodo liudytojų parodymai, rašytiniai dokumentai, specialisto išvada ir kiti duomenys, kurie buvo tiesiogiai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau atsižvelgė, kad anksčiau jau buvo teistas už panašius nusikaltimus.
2013 metų balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu Vilniaus miesto apylinkės teismas A.M. pripažino kaltu suklastojus (septynios baudžiamosios veikos) tikrus dokumentus – sutartį, kasos pajamų kvitus, sąskaitas faktūras. Vidurinį išsilavinimą turintis bendrovės direktorius teisinosi susigundęs galimybe užsidirbti keletą tūkstančių litų. Apylinkės teismas A.M. skyrė 2 600 litų (20 MGL dydžio) baudą, įpareigojęs sumokėti ją per du mėnesius.
Šį kartą Apygardos teisme taip paprasta nebuvo. Vasario 10 d. nuosprendžiu A.M. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjo Algimanto Valantino priimtas nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, pažymima Vilniaus apygardos teismo antradienį paviešintame pranešime. 15min duomenimis, šis apkaltinamasis nuosprendis vėliau buvo patikrintas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, tačiau net ir Aukščiausias Teismas patvirtino jo teisėtumą, pagrįstumą. Tiesa, dar vėliau nuteistasis iš naujo kreipėsi į teismą pasinaudodamas teise prašyti nuosprendį švelninti, ir šis vilniečio prašymas buvo tenkintas: taikant BK 75-ąjį straipsnį, 2015 m. realus laisvės atėmimas nuteistajam buvo pakeistas į lygtinį.
