Bent jau toks įspūdis susidaro skaitant Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto išvadą apie liepos 5-osios dienos įvykius Alytuje kalinių kratos metu.
15min dar vasarą publikavo vieno kalinio žmonos laišką, kuriame ji teigia, kad tądien pataisos namuose vykdytų veiksmų neįmanoma vadinti krata.
„Tai yra sąmoningas vandalizmas prieš žmones, kurie negali priešintis. Toks įspūdis, kad pareigūnai įleidžiami energijai išlieti ar savo iškreiptam malonumui patirti“, – buvo rašoma laiške.
A.Normanto atlikto tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaliniai per kratą išties buvo daužomi be jokios pateisinamos priežasties, 39 iš jų patyrė sužalojimų.
Savo pateiktose išvadose Seimo kontrolierius rekomendavo generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui ir teisingumo ministrei Mildai Vainiutei išsiaiškinti, ar septynių Kalėjimų departamento Kriminalinių žvalgybos skyrių viršininkų ir jų pavaldinių veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių.
Kalėjimų departamento atstovė spaudai Karolina Frolovienė 15min sako, kad šiuo metu Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų ir nuteistųjų veiksmų ir plačiau incidento komentuoti negali.
Suprasti akimirksniu
- Seimo kontrolierius pagrįstu pripažino skundą dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų 2017 m. liepos 5 d. Alytaus pataisos namuose atliktos bendrosios kratos metu
- Jis rekomendavo teisingumo ministrei ir generaliniam prokurorui pradėti tyrimą ir išsiaiškinti, ar pareigūnai liepos 5 d. Alytaus pataisos namuose nepadarė nuskalstamų veikų
- Kalėjimų departamento pozicija: nuteistieji vykdė pareigūnų reikalavimus, todėl specialiosios priemonės nebuvo naudojamos
- Kaliniai kalba apie nežmonišką ir nepaaiškinamą pareigūnų smurtą kratos metu
- 2017 m. liepos 5 d. Alytaus pataisos namuose Sveikatos priežiūros tarnybos šeimos gydytojas surašė 39 pažymas apie nuteistųjų patirtus sužalojimus
Daužė ir rėkė
Seimo kontrolierių įstaigą dar liepos 10 dieną pasiekė nuteistojo skundas, kad per kratą Alytaus pataisos namuose pareigūnai be jokio paaiškinimo ir pagrindo žiauriai daužė nuteistuosius.
Skunde dėstoma, kad iš pradžių du juodai apsirengę kaukėti vyrai kalinį mušė kameroje. Po to jam buvo nurodyta lipti laiptais žemyn ir keliauti į pasivaikščiojimų kiemelį.
„Ant laiptų iš antro aukšto į pirmąjį stovėjo būrys kaukėtų juodai apsirengusių asmenų, kurie visus, einančius į kiemelį, daužė lazdomis, skydais, kumščiais ir kojomis. Praėjus apie 15 minučių po nuteistųjų uždarymo pasivaikščiojimo kiemelyje, pareigūnai pravėrė duris ir liepė sustoti prie sienos.
Pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems įvykdžius nurodymus, pareigūnai, nieko nepaaiškinę, pradėjo juos mušti lazdomis, rankomis ir kojomis. Išbėgus iš kiemelio pasitiko kaukėtų juodai apsirengusių asmenų būrys; jie daužė visus bėgančius iki pat antro aukšto ir ant jų rėkė“, – rašoma Seimo kontrolieriui pateiktame skunde.
Gavęs skundą A.Normantas kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių dėl paaiškinimų.
„Nuteistieji vykdė pareigūnų reikalavimus, todėl specialiosios priemonės nebuvo naudojamos“, – taip apie vykusią kratą rašoma kone visuose tarnybiniuose pranešimuose ir Kalėjimų departamento atsakyme.
Tačiau išsamų tyrimą atlikęs kontrolierius pateikė išvadą, kad smurtas prieš nuteistuosius buvo panaudotas, ir nusprendė kalinio skundą dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų pripažinti pagrįstu.
Sėkminga krata
Iškart po liepos 5-osios dienos kratos kaliniai socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino viešą laišką apie neva pareigūnų vykdytus neteisėtus veiksmus.
„Einame rankas laikydami už nugaros, o tuo metu kareiviai su skydais, su spec. priemonėmis bananais lipa ant kojų, spardo, o per galvas daužo su plastmasinėmis pirštinėmis, ir taip, patirdami smurtą, griūdami ant žemės, šliauždami ir kentėdami visus tuos smūgius, galų gale pasiekiame pasivaikščiojimo kiemelį, kur mus uždaro“, – laiške dėstė kaliniai.
Be abejo, niekas iš pradžių rimtai nevertino šio skundo, nes vien praėjusiais metais iš nuteistųjų ir suimtųjų Kalėjimų departamente gauta 4312 skundų. Todėl ir šįkart buvo aiškinama, kad kaliniai dar kartą skundžiasi ir smurtą išsigalvoja.
Tuomet Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas laikinai einantis Evaldas Gasparavičius, kalbėdamas su 15min, pasidžiaugė, kad krata buvo sėkminga: rasti 4 mobilieji, 7 SIM kortelės, kai kurie kiti dalykai.
„Natūralu, kad žmonės liko nepatenkinti, – kalinių skundus komentavo E.Gasparavičius, – Tačiau dėl sužalojimų nebuvo informacijos. Kiek žinau, niekas į sveikatos priežiūros tarnybas nesikreipė.“
„Kad sistemingai muštų nuteistuosius, tikrai nėra tokio dalyko“, – pridūrė laikinasis Kalėjimų departamento vadovas.
Vis dėlto Seimo kontrolieriaus surinkti duomenys rodo, kad liepą E.Gasparavičiaus pasakyti žodžiai nėra visiška tiesa.
„Prieš šioje pataisos įstaigoje laikomus nuteistuosius akivaizdžiai buvo masiškai vartojama fizinė prievarta, kuri buvo neteisėta, nes nuteistieji nesipriešino ir vykdė Prevencinės grupės pareigūnų nurodymus“, – konstatuojama išvadoje.
Mandagumo nebuvo
E.Gasparavičius liepą pripažino, kad kratų metu „gal to mandagumo ir nėra, kad būtų „laba diena“ ir „viso gero“.
„Pareigūnų elgesys būna labiau kareiviškas, – neslėpė tuometinis KD vadovas, – kad sistemingai muštų nuteistuosius, tikrai nėra tokio dalyko.“
Panašu, kad gal ir nesistemingai, bet kaliniai greičiausiai buvo mušami masiškai, nes Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos Sužalojimų registracijos žurnale 2017 m. liepos 5 d. užfiksuoti 32 nuteistieji, patyrę sužalojimų.
Tiesa, išvadose nenurodoma, kokie konkrečiai sužalojimai užfiksuoti, tačiau minima, kad, „įvertinus nuteistųjų patirtų sužalojimų pobūdį, nekyla abejonių dėl bendrosios kratos metu panaudotos masinės fizinės prievartos prieš Alytaus pataisos namuose laikomus nuteistuosius“.
Beje, Seimo kontrolierius daro aiškią išvadą, kad būtent „Prevencinės grupės pareigūnai prieš Alytaus pataisos namuose laikomus nuteistuosius neteisėtai naudojo fizinę prievartą“.
„Nepateikta jokių duomenų, kad Alytaus pataisos namuose buvo kilę masinių muštynių tarp nuteistųjų, arba kitų versijų, kaip skirtinguose lokaliniuose sektoriuose, skirtinguose aukštuose, skirtingose rakinamose kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji būtų galėję masiškai susižaloti ar būti sužaloti kitu, t. y. ne bendrosios kratos, metu“, – rašoma Seimo kontrolieriaus išvadoje.
Principingasis gydytojas
Beje, dar vasaros viduryje kalinių išplatintame laiške geru žodžiu buvo minimas Alytaus pataisos namuose dirbantis gydytojas. Būtent jo principingumas tapo itin reikšmingu Seimo kontrolieriaus tyrimui.
„Vakare nuėjome pas gydytoją, jis mus apžiūrėjo ir surašė abdukciją, yra dar teisingų žmonių, gydytojas prasitarė, kad administracija pagrasino, jog atleis iš pareigų, jog nustotų surašyti visus sumušimus, ir lapus kažkokius davė, į kuriuos gydytojas turi surašyti viską, bet gydytojas atsisakė klastoti dokumentus ir viską surašė į registracijos knygą. Tas gydytojas yra teisingas bei drąsus ir tiesos neslėps“, – rašė kaliniai.
Vis dėlto panašu, kad ne viskas atsidūrė Sužalojimų registracijos knygoje, nes gydytojas apie nuteistųjų patirtus sužalojimus surašė septyniomis pažymomis daugiau, nei buvo užregistruota knygoje.
„Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar visi Alytaus pataisos namų nuteistųjų 2017 m. liepos 5 d. patirti sužalojimai buvo užfiksuoti Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos Sužalojimų registracijos žurnale“, – rašo Seimo kontrolierius.
Pavyzdžiui, skundą pateikusio nuteistojo istorijoje nėra įrašų apie tai, kad jis tądien būtų sužalotas ar jį išvis būtų apžiūrėjęs gydytojas.
Tyrė savo pačių veiksmus
Seimo kontrolierius išvadoje rekomenduoja generaliniam prokurorui ištirti, ar septynių pareigūnų veiksmuose nebuvo nusikalstamų veikų požymių.
Tarp jų yra Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Saulius Kiela ir vyriausiasis specialistas I.K., Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius Rolandas Ruslanas Jakučionis, Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas G.S. ir vyriausiasis specialistas R.M., Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnieji inspektoriai A.K. ir R.B.
Šių septynių pareigūnų pagrindinė užduotis buvo užkardyti kratos metu vykdomas nusikalstamas veikas, o viena iš tokių – kalinių mušimas be jokios priežasties.
Tiesa, praėjus penkios dienoms, liepos 10-ąją, Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Prevencinės grupės pareigūnų kamerų tipo patalpose atliekamų kratų metu nuteistiesiems galimai padarytų sužalojimų“.
Vis dėlto A.Normanto išvadose pažymima, kad kratoje dalyvavo pats S.Kiela, bet nesustabdė Prevencinės grupės pareigūnų. Beje, būtent S.Kiela kontroliuoja laisvės atėmimo vietų Kriminalinės žvalgybos padalinių veiklą.
„Kyla pagrįstų abejonių, ar Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai galėjo ikiteisminio tyrimo metu nešališkai, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus“, – rašoma A.Normanto išvadose.
Seimo kontrolieriaus rekomendacijoje teisingumo ministrei taip pat nurodoma, kad, tiriant pareigūnų veiksmų skaidrumą, tyrime nedalyvautų Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų Kriminalinės žvalgybos skyrių bei Imuniteto skyriaus pareigūnai.
