Pagal bylos medžiagą, kaltinamieji kaltinami tuo, kad 2013 m. spalio 31 d. Jurbarko rajono Veliuonos miestelyje asmeninio konflikto metu kankindami itin žiauriai nužudė Augustiną Šiaurį: daugiau nei po 20 kartų kumščiu sudavė į veidą, galvos bei krūtinės sritis, kairįjį kūno šoną.
Po to egzekutoriai izoliacine juosta apvyniojo nukentėjusiajam galvą ir burną, kad šis nešauktų, ir tęsė kraupius veiksmus: ne mažiau kaip 5 kartus daužė nukentėjusiojo galvą į žemę, po to – į durų slenkstį, trenkė ne mažiau kaip 20 smūgių medine kėde į galvą ir krūtinę, kol nuo smūgių kėdė lūžo.
Tuomet medinės kėdės kojos smailia nuolauža ne mažiau kaip 3 kartus jie smeigė nukentėjusiajam į krūtinę; nukentėjusiojo kūną suspaudę tarp kojų, rankomis suko jo galvą į dešinę ir kairę pusę siekdami ją nusukti.
Kai galiausiai auka pasidavė, siekdami sunaikinti kraupaus nusikaltimo pėdsakus, nutempė mirusio jauno vaikino kūną prie Nemuno, kur panardino po upės vandeniu, palaikė prispaudę koja ir paliko upėje.
Norėdami nepalikti jokių pėdsakų, K.Stėgvilas ir T.Šalnaitis nukentėjusiojo daiktus ir medinės kojos nuolaužas sudegino krosnyje.
Teistas ir Lenkijoje
Pirmadienį atvesdinti į Kauno apygardos teismą, kaltinamieji juokavo, teigė besijaučiantys puikiai.
Anksčiau neteistas 24-erių metų tauragiškis K.Stėgvilas iki suėmimo gyveno Jungtinės Karalystės Peterboro mieste. Kriminalistams teko jį pargabenti iš užsienio, dėl to prokurorė teismui pateikė dokumentus, kuriuose – suma, nurodanti, kiek valstybei kainavo kaltinamojo ekstradicija iš Jungtinės Karalystės.
Ketveriais metais jaunesnis T.Šalnaitis baigęs vos 10 klasių. Iš Jurbarko rajono kilęs vyras teistas dukart: už vagystę Lenkijoje ir 2012 m. Lietuvoje, dėl to, kad spruko girtas su automobiliu nuo policijos.
„Niekur nedirbau. Visur buvau pastaruoju metu: Vokietijoje, Lenkijoje“, – gyvenamąją vietą teismui nurodė T.Šalnaitis.
T.Šalnaitis savo kaltę pripažino ir pabrėžė, parodymus duosiantis tik vėliau, o K.Stėgvilas tikino pripažįstantis įvykdęs nužudymą tik iš dalies.
„Mano veiksmai nebuvo lemiantys nukentėjusiojo mirtį“, – patikino K.Stėgvilas.
Dėl teismų užimtumo teisėjai nebegalėjo pirmajame posėdyje išklausyti K.Stėgvilo parodymų. Kitas posėdis įvyks kovo 23 d.
Palaidojo kaip neatpažintą kūną
Pasibaigus posėdžiui, nužudytojo tėvai papasakojo daugybę kraupių šio nusikaltimo detalių. Pastarąjį kartą su vos devyniolikos metų sulaukusiu sūnumi Augustinu Utenoje gyvenantys gimdytojai bendravo 2013 m. spalio 20 d., likus 11 d. iki jo nužudymo.
„Sūnus dirbo apsauginiu. Tą dieną pasakė, kad važiuoja kažkur nelegaliai padirbėti statybose. Ir dingo. Po kelių dienų paskelbėme jo paiešką. Jei Utenos kriminalistai būtų tinkamai dirbę, sūnus būtų buvęs rastas gyvas, bet...“, – su širdgėla kalbėjo nužudytojo tėveliai.
Pasak jų, į Nemuną 2013 m. spalio 31 d. įmestas nužudyto jų sūnaus kūnas į krantą tame pačiame Jurbarko rajone buvo išplukdytas 2014 m. kovo mėnesį. Tačiau niekas jo taip ir neatpažino. Kraupaus nusikaltimo auka buvo palaidota Jurbarko kapinėse, kur išgulėjo 11 mėnesių.
Į Nemuną 2013 m. spalio 31 d. įmestas nužudytojo kūnas į krantą tame pačiame Jurbarko rajone buvo išplukdytas 2014 m. kovo mėnesį. Tačiau niekas jo taip ir neatpažino.
„Su žmona sekdavome visas žinias, laukdavome, gal kur ras sūnaus kūną. 2015 m. Melnragėje išmetė vieno žmogaus lavoną. Pagalvojome, kad gal Augustino. Tuomet ir paaiškėjo, kad mūsų sūnus jau rastas prieš metus. Jo DNR aptiko duomenų bazėje. Jo kūnas, kaip neatpažinto asmens, palaidotas Jurbarke. Viskas išaiškėjo.
Bylą perėmė Vilniaus kriminalistai. O mes sūnų perlaidojome. Tiesiog mašina atvežė karstą, iškastą Jurbarko kapinėse, į Utenos kapines ir viskas. Tokios ir laidotuvės. Norime padėkoti Vilniaus pareigūnams. Jei uteniškiai taip būtų dirbę nuo pat pradžių...“, – kraupią istoriją tęsė nužudytojo Augustino tėvelis.
Nešiojo aukos daiktus
Nužudytojo tėvai ir šiandien negali atsakyti į klausimą, kas siejo jų sūnų su dviem budeliais. Jokių draugų ar giminių Jurbarko rajone šeima neturėjo. Pažintis tarp jų trijų turėjo užsimegzti prieš pat nužudymą.
Egzekutoriai net pasiliko aukos daiktus: vienas nešiojo paltą, kitas – batus ir kuprinę.
„Iš bylos medžiagos aišku, kad nužudymo vakarą jie buvo vieno iš kaltinamųjų močiutei priklausančiame name Veliuonoje. Augustinas nuėjo miegoti, o tie du internete atrado, kad jis ieškomas. Pagalvojo, o kodėl jo ieško? Tuomet ir kilo mintis nužudyti. Išsigando. Ką mes galime apie tuos du nesveikus pasakyti? Jie nesugebėjo žmogaus valandą užmušti. Įsivaizduojate, kiek mūsų sūnus prakentėjo?“, – graudinosi nužudytojo tėvas.
Pasak jo, sūnaus kūne buvo aptikta vos 0,25 prom. alkoholio. Dėl kaltinamųjų tokių duomenų byloje nėra. Tad tai, kad lemtingąją naktį trijulė girtavo – nėra aišku.
„Jie net pasiliko mūsų sūnaus daiktus. Tomas pasiėmė batus ir kuprinę, kurią davė savo broliui. Šis ėjo į mokyklą su ja. O antrasis, Klaudas, vilkėjo mūsų sūnaus paltą. Tie daiktai pas juos rasti ir po dvejų metų. Iškart po nužudymo abu kaltinamieji slapstėsi užsienyje. Mūsų sūnų jie nužudė be jokios priežasties...“, – dar vieną kraupią detalę atskleidė aukos mama.
