Kituose teismo posėdžiuose šūkavęs „Lietuva – lietuviams“ ir laikęs rankoje plakatėlį su fašistiniu simboliu „14/88“, šįkart Einoras Lukašavičius į posėdį ketvirtadienį atvyko su mama bei močiute ir elgėsi kaip niekad santūriai.
Neseniai pilnametystės sulaukusiam jaunuoliui, kaltinamam ekvadoriečio sumušimu, dabar svyla padai naujoje baudžiamojoje byloje – prokuratūra jį kaltina keturiais smurtiniais išpuoliais namuose prieš savo motiną.
Mama sūnui smurtautojui iškėlė griežtas sąlygas: jei nori atleidimo – turi viešai atsiprašyti ir išsikraustyti iš namų. Ar E.Lukašavičius šias sąlygas įvykdė nuoširdžiai siekdamas santarvės šeimoje, ar tik norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės – galima tik spėlioti.
Mama Einoru patikėjo, močiutė sutiko priglausti po savo stogu, o bylą kuruojanti prokurorė liko skeptiška: „Jis linkęs daryti nusikaltimus.“
Tačiau mama Einoru patikėjo, močiutė sutiko priglausti po savo stogu, taigi tik bylą kuruojanti prokurorė Ala Petrenko liko skeptiška: „Jis linkęs daryti nusikalstamas veikas.“
Formaliai E.Lukašavičius anksčiau neteistas, tik baustas administracine tvarka. Tačiau dabar jis teisiamas ekvadoriečio užpuolimo byloje, gali sulaukti kaltinimų dėl neapykantos kurstymo, o jėgos naudojimas prieš mamą irgi buvo tapęs kone įpročiu.
Suprasti akimirksniu
- Vilniuje gyvenančio F.Sanchezo teigimu, sostinės Antakalnio rajone, P.Vileišio stotelėje, jis buvo užpultas liepos 19 dieną. Anot nukentėjusio jaunuolio, užpuolikai jį mušdami šaukė „Lietuva – lietuviams“.
- Vėliau Lukiškių aikštėje Vilniuje vyko protesto akcija siekiant paraginti policiją tirti neapykantos nusikaltimus.
- Įtariamieji smurtavus prieš ekvadorietį sulaikyti skirtingose Lietuvos vietose.
- Abu sulaikyti jaunuoliai yra futbolo sirgaliai. 18-metis Einoras Lukašavičius yra lietuvis, 12 klasės moksleivis. Tuo metu 25 metų vilnietis Jaroslavas Malinovskis jau buvo teistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir neapykantos kurstymo, kai 2012 m. ant J.Pilsudskio kapo Rasų kapinėse užrašė „Tomaševski, nustok kenkti Lietuvai arba – tavo vieta čia!“
- Panašu, kad savo poelgių vaikinai visai nesigaili. Kartą teismą jie panaudojo kaip tribūną toliau skleisti neapykantos idėjas. „Tiesa mūsų pusėj! Lietuva lietuviams. 14/88“, – su tokiu užrašu A4 formato lapus rankose laikydami vaikinai išdidžiai įžygiavo į teismą ir pozavo su jais prieš objektyvus.
- Po skaičiumi 14 slypi 14-os žodžių šūkis, lietuviškai skambantis taip: „Mes turime apginti mūsų žmonių egzistenciją ir mūsų baltųjų vaikų ateitį“. (angl. – We must secure the existence of our people and a future for white children). 8 yra aliuzija į aštuntąją angliškos abėcėlės raidę H. Skaičių kombinacija 88 šifruojama kaip HH arba Heil Hitler (Šlovė Hitleriui).
- Vilniaus apylinkės prokuratūra po šio išsišokimo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo, bet pradžioje įtarimai niekam nebuvo pareikšti.
Mušė, spyrė, metė telefoną
Byloje dėl smurto artimoje aplinkoje E.Lukašavičiui inkriminuojami 4 išpuoliai prieš mamą, namuose įvykdyti nuo 2017-ųjų gruodžio iki 2018-ųjų gegužės. Tris iš šių nusikaltimų jaunuolis padarė dar būdamas nepilnametis.
Tuo metu jo mama, kaip pastebėjo bylą kuruojanti prokurorė, neseniai buvo patyrusi insultą ir neturėjo nei sveikatos, nei jėgų gintis nuo agresyvaus sūnaus smūgių.
Pirmą kartą E.Lukašavičius talžė mamą, suduodamas smūgius rankomis per jos rankas. Antrą sykį sūnus motiną stumdė ir tampė po namus, sugriebęs už rankų.
Trečio išpuolio fabula, kaltinimo duomenimis, tokia: E.Lukašavičius gulėjo ant čiužinio ir spyrė prie jo priėjusiai motinai į ranką.
Kartą mečiau mobilųjį telefoną. Taikiau į sieną, bet pataikiau į motinos galvą.
Apie ketvirtą mamos užpuolimą teisiamasis sklandžiai papasakojo pats: „Vieną kartą mečiau mobilųjį telefoną. Taikiau į sieną, bet pataikiau į motinos galvą.“
Nei ikiteisminio tyrimo metu policijoje, nei bylą pradėjus nagrinėti teisme jaunuolis savo kaltės kategoriškai nepripažino.
Tačiau teismo posėdį, kuriame buvo numatyta liudytojų apklausa, E.Lukašavičius gerokai sujaukė, kai pareiškė nusprendęs radikaliai pakeisti savo poziciją: „Noriu susitaikyti su savo mama, jos atsiprašyti ir negaišti visų mūsų laiko.“
Teisiamąjį iškart užstojo ir jo interesams šioje byloje atstovaujantis advokatas. Jis E.Lukašavičiaus polinkį smurtauti įvardijo kaip auklėjimo problemas.
Anot teisininko, jaunuolis pagaliau suprato savo poelgių negeroves, tad šioje byloje būtų galima taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą.
Mama viską atleido
Bylą nagrinėjantis teisėjas Valerijus Laušas pasiteiravo, ką apie tokią galimybę mano jo motina, turinti šioje byloje nukentėjusiosios statusą. Moteris itin ilgai mąstė, lėtai rinko žodžius, tačiau mintis reiškė kuo aiškiausiai.
„Aš jam iškėliau sąlygą: jei viešai prisipažins, ką padarė, ir atsiprašys už tai, aš tikrai pabandysiu jam atleisti kaip sūnui“, – teigė teisiamojo mama.
Esminė galimybė – baudžiamoji byla apskritai gali būti nutraukta, jei teisiamasis ir nukentėjusioji susitaikė.
Nukentėjusiosios atleidimas šioje byloje gali reikšti ne tik moralinį gestą, bet ir visai kitokias teisines pasekmes. Esminė galimybė – baudžiamoji byla apskritai gali būti nutraukta, jei teisiamasis ir nukentėjusioji susitaikė.
„Savo blogus poelgius suprantu, gailiuosi, noriu atsiprašyti žmogaus, kuriam taip padariau“, – atgailavo teisiamasis.
„Teismui reikėtų įsitikinti, kad jūsų prisipažinimas yra tikras, nuoširdus“, – bylą nagrinėjantis teisėjas paragino E.Lukašavičių smulkiai papasakoti, ką konkrečiai jis prisipažįsta padaręs, už ką atsiprašo ir atgailauja. Teisiamasis, kiek prisiminė, taip ir padarė.
„Viskas yra teisinga, ką sako mano motina“, – atsakomybės nesikratė jaunuolis.
Teisėjas domėjosi, kas išprovokuodavo teisiamojo smurtą – nusikaltimus, už kuriuos jis dabar teisiamas.
„Mes pykdavomės. Aš susinervindavau labai ir nesugebėdavau savęs sutvardyti. Visi konfliktai vykdavo namie. Esu labai emocionalus žmogus“, – tarsi teisinosi teisiamasis.
Teisėjas jo oficialiai, bet kartu ir draugiškai teiravosi, kaip jis vertina savo emocinę būseną pastaruoju metu – galbūt jam vis dar reikia psichologo arba psichiatro pagalbos? E.Lukašavičius atsakė manantis, kad nereikia.
Teismas jaunuolio teiravosi nuomonės, ar jis savo smurtu galėjo sukelti motinai fizinį skausmą. „Manau, kad taip“, – teko prisipažinti teisiamajam.
Aštuoniolikmetis pabrėžė, kad dabar jau mąsto ir žada elgtis kitaip. „Nenoriu pyktis su man svarbiu žmogumi“, – E.Lukašavičius motyvavo, kodėl sutiko išsikraustyti iš mamos namų pas močiutę. Jis dar pridūrė: „Gal jai reikia laiko, kad užgytų žaizdos. O aš pats planuoju pabaigti mokslus, dirbti, o vėliau ir studijuoti.“
Jai reikia laiko, kad užgytų žaizdos. O aš pats planuoju pabaigti mokslus, dirbti, o vėliau ir studijuoti.
Prokurorė netiki, kad nenusikals
Prokurorė nutarė jaunuolio dar šiek tiek paklausinėti apie jo požiūrį į mamą ir santykius su ja pastaruoju metu. „Atšilę, geri. Nėra taip, kaip anksčiau“, – sutarimą akcentavo kaltinamasis.
„Agresijos priepuoliai aprimo?“, – tiesiai šviesiai paklausė valstybinį kaltinimą palaikanti patyrusi pareigūnė.
„Taip“, – nedvejodamas atsakė E.Lukašavičius.
„O kaip bus ateityje?“, – neatlyžo kaltintoja.
„Stengsiuos ateity nekonfliktuoti“, – tikino kaltinamasis.
O koks mamos vaidmuo jo gyvenime apskritai? „Palaiko mane. Šiuo metu aš einu į suaugusiųjų pasaulį, mama man padeda suaugti“, – išmintį pademonstravo jaunuolis.
Teismas vėl suteikė žodį smurtą patyrusiai mamai.
Aš norėčiau, kad būtų tai nuoširdu, tikra, ir kad nesikartotų gyvenime, – vylėsi teisiamojo mama.
„Aš norėčiau, kad būtų tai nuoširdu, tikra ir kad nesikartotų gyvenime“, – sakė ji.
Moteris dar pridūrė: „Kad ir kokie būtų mūsų konfliktai – kad rankų nekilnotų. Ir dabar, būna, pasibaram, bet fizinio smurto jau nebėra. Šiuo metu aš nebematau jame agresijos. Manau, smurto ir ateityje nekils, jei jis negyvens su manimi po vienu stogu. Mano mama sutiko jį priimti.“
Teisėjas nukentėjusiosios klausė, ar ji priėmė sūnaus atsiprašymą. Moteris patvirtino, jog tikrai taip.
„Dar prieš pirmą posėdį jis buvo manęs atsiprašęs ir aš priėmiau. Labai nustebau, kai teisme jis kažkodėl nepripažino kaltės“, – ankstesniu sūnaus nenuoseklumu nusistebėjo moteris.
Teisėjas dar kartą įsitikino, kad moteris supranta šio baudžiamojo proceso eigą ir galimą baigtį, jei ji atleido kaltininkui ir su juo susitaikė.
„Aš jam atleidau. Aš tik pareikalavau, kad viešai atsiprašytų, kad girdėtų teisėjas, advokatas“, – patvirtino nukentėjusioji.
Tuo metu bylą kuruojanti prokuratūros pareigūnė jautė pareigą paaiškinti, kad ne viskas šioje istorijoje taip saldu, kaip dabar mėginama nupiešti.
Prokurorė pagarsino iš gimnazijos gautą charakteristiką apie teisiamą mokinį: „Apibūdinimas, kaip čia pasakius, ne itin teigiamas. Nesistengia mokytis, trūksta motyvacijos. Elgesys su mokytojais problemų nekelia, bet dalyvavimas mokyklos gyvenime – pasyvus.“
A.Petrenko dar kartą papasakojo teismui, kokia įtempta situacija šeimoje buvo susiklosčiusi visą pusmetį, kuomet kaltinamasis buvo linkęs lieti agresiją namuose. „O tuo metu motina buvo po insulto, ji nevaldė kairės rankos, ir net negalėjo apsiginti, neturėjo tiek jėgos“, – akcentavo prokurorė.
Prokuratūra siūlo 18-metį šioje byloje nuteisti ir bent 8 mėn. apriboti jo laisvę.
Pabrėžusi, kad smurtas buvo ilgalaikis ir sistemingas, prokurorė pareiškė nematanti galimybės taikyti Baudžiamojo kodekso nuostatos, leidžiančios kai kuriais atvejais atleisti teisiamąjį nuo teistumo ir bausmės.
„Norėčiau atkreipti teismo dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės nepripažino, teismo pradžioje kaltės irgi nepripažino. Esant visoms šioms aplinkybėms, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti“, – tvirtino prokurorė.
Taip pat prokuratūros atstovei teko motyvuotai pasiūlyti jaunuoliui bausmę.
„Jo elgesys neprognozuojamas. Jis linkęs daryti nusikalstamas veikas. Aš nemanau, kad jis ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Todėl siūlau šioje byloje pripažinti jį kaltu ir paskirti galutinę 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti jį tęsti mokslus. Taip pat būti namuose naktimis nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Taip pat siūlau įpareigoti dalyvauti jį smurtinį elgesį keičiančiose programose“, – apibendrino prokurorė A.Petrenko.
Atsižvelgiant į teisiamojo prisipažinimą, prokurorės siūloma bausmė iš karto galėtų būti mažinama trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.
Tuo metu kaltinamąjį ginantis advokatas siūlė teisėjui būti atlaidesniam jaunuolio atžvilgiu.
„Matyti, kad motinai sunku vienai auklėti vaiką. Šeimoje nebuvo suvaldyta padėtis. Jeigu jam jau aštuoniolika metų, nereiškia, kad jis elgiasi kaip suaugęs. Bet dabar jis tikrai jau supranta, ką blogai padarė“, – argumentavo gynėjas.
Kaip užbaigti bylą, spręs teisėjas.