N.Azarevič kaltinama tuo, kad 2016 m. kovo 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame Jonavoje, Chemijos g., pagimdžiusi moteriškos lyties naujagimį, iš karto po to, tyčia elastinio binto juosta suspaudė jo kaklą, dėl to naujagimis netrukus įvykio vietoje mirė. Taip moteris nužudė mažametį, dėl mažametystės esantį bejėgiškos būklės artimąjį giminaitį – savo naujagimį.
„Gailiuosi, kad taip įvyko. Nesupratau, ką dariau tuo metu. Jei dar kartą galėčiau atsidurti toje situacijoje, taip nebesielgčiau. Mano finansinė padėtis buvo sunki. Vaikelio tėvas pabėgo. Jis neatsakingas. Buvo sunku“, – prieš pat teismo posėdį tikino N.Azarevič ir ėmė graudintis.
Ji teigė nenorėjusi taip pasielgti. Tą patį tvirtino ir kaltinamąją atlydėjusi jos mama: „Depresija jai buvo. Net nepastebėjom, jog laukiasi. Jokio pilvo nebuvo. Jei būčiau žinojusi, tokio dalyko tikrai nebūtų nutikę“.
Paklausta, ar vaikelis gimė gyvas, N.Azarevič atsakė to nežinantis.
„Tai turėjo įvykti naktį. Mes nieko negirdėjome. Nadieždai darė valymą po gimdymo. Kodėl? Manau, tai buvo persileidimas. Nuo skausmo protas atsijunginėja juk“, – teisme tikino kaltinamosios sesuo.
Artimieji sutartinai teigė, jog šiuo metu 1992 m. gimusi N.Azarevič jaučiasi labai blogai. Lankosi pas psichologą, geria vaistus.
„Labai išgyvena. Negali atsigauti“ – tikino kaltinamosios mama.
Tik prasidėjus teismo posėdžiui, N.Azarevič pateikė teismui savo charakteristiką, kaimynų atvirą laišką, kuriame apie ją atsiliepiama gerai.
Pripažįsta kaltę iš dalies
Paklausta teisėjo, ar pripažįsta savo kaltę, moteris atsakė: „Pripažįstu kaltę iš dalies“.
„Pradėjau lauktis kaip visos moterys. Buvo džiaugsmingas periodas. Kai staiga vaiko tėvas ėmė gyventi atskirą gyvenimą nuo manęs. Galiausiai su kitomis panelėmis ėmė žeminti mane kitų akivaizdoje.
Bet susikaupiau. Toliau dirbau, nes žinojau, jog reiks pinigų. Kiekvieną dieną kėliausi, ėjau į darbą, kėliausi, ėjau į darbą. Tą rytą atsikėliau ir net negalėjau pagalvoti, kad kažkas būtų blogai. Skausmą nugaroje jaučiau. Nutariau pagulėti vonioje“, – duodama parodymus ašarojo moteris.
Keldamasi iš vonios, ji pajuto skausmą. Dingo sąmonė. Pabudusi pamatė, jog kūdikis plūduriuoja ant vandens.
Keldamasi iš vonios, ji pajuto skausmą. Dingo sąmonė. Pabudusi pamatė, jog kūdikis plaukioja vandenyje. Nepastebėjo net jo lyties. Vaikas neverkė. Žinodama, kad gali būti pabudę kiti jos du vaikai, ji nutarė niekam apie tai nepranešti.
Tuomet ji nuėjo į apačią, paėmė maišelį. Į jį įdėjo kūnelį. Maišelį su naujagimio lavonėliu įdėjo į kibirą. Kibirą pakišo po lova miegamajame. Ir išėjo iš vonios. Nuėjo prigulti. Tuomet ėmė stipriai kraujuoti, tad paprašė mamos pavalyti grindis ir nueiti į parduotuvę įklotų. Teigė, jog jai – skausmingos mėnesinės.
„Kitą rytą pabudus supratau, kad reikia kažką daryt. Kreipiausi į gydytojus, nes buvo labai bloga, svaigo galva. Viskas išaiškėjo“, – tikino N.Azarevič.
Apie bintą ant kaklo nieko nežino
Teisėjas pasiteiravo, kaip ant naujagimio kaklo tuomet atsirado elastinis bintas ir smaugimo žymės, N.Azarevič tikino to nežinanti ar neprisimenanti: „Bandžiau prisiminti, bet neprisiminiau“.
Ant kūnelio ekspertai aptiko ir sužalojimų. Manoma, kad jie padaryti aštriu daiktu. Kaltinamoji teigė, jog jie galėjo atsirasti tuomet, kai ji kūdikį dėjo į maišelį arba sužalojo jį netyčia nagais.
Vaiko tėvas yra sėdėjęs kalėjime dėl smurto prieš artimuosius.
Nėštumo metu ji pas gydytojus nesilankė. Bijojo, kad sužinos mama ir kiti. Neva tai bijojo pasmerkimo.
„Smerkė mane ir dėl ankstesnių nėštumų. Juk gimdžiau dar būdama mokinė, – toliau graudinosi N.Azarevič, pabrėžusi, jog prieš pat įvykį sąrėmių nejautė, jautė didžiulį ištisą skausmą. – Blogai, kad nepadėjau savo vaikui. Niekur nesikreipiau“.
Pamačiau, kad per jos kojas nubėgęs kraujas. Siūliau kviesti greitąją, bet ji nesutiko. Vonia buvo švari, – teigė kaltinamosios mama.
Moteris šiuo metu niekur nedirba. Patikino, jog baisiausia jai buvo grįžti į visuomenę.
Prokuroras paviešino informaciją, jog susirašinėdama su naujagimio tėvo motina ji buvo užsiminusi, jog atsikratys kūdikiu – atiduos į vaikų namus. Be to, ekspertai nustatė, jog kūdikis gimė gyvas – turėjo bent kartą ar du įkvėpti.
„Vaikas neverkė. Pakėliau, jis nieko nedarė. Neturiu įgūdžių tokių, kad patikrinti, ar kvėpuoja. Nemoku gaivinti. Kaltę aš pripažįstu. Pripažįstu viską, kas įvyko. Bet negaliu atsakyti dėl to, ko neprisimenu. Tiesiog neprisimenu. Nemanau, kad sąmoningai galėčiau taip pasielgti. Neplanavau tikrai to iš anksto padaryti“, – teisinosi kaltinamoji.
Kaltinamosios mama: „Vonia buvo švari“
Duodama teismui parodymus, kaltinamosios mama teigė, apie jos nėštumą sužinojusi tik kai sulaukė skambučio iš ligoninės. Dukra paprašė atvežti nėštumo testą.
„Jie su sugyventiniu išsiskyrė prieš pat Naujuosius metus. Džiaugiausi, kad išsiskyrė, nes buvau prieš jų bendravimą. Tikrai nemačiau, kad nėščia. Niekad tie nėštumai ant jos nesimatydavo. Nors jau sklido kalbos. Kai sužinojau ligoninėje, kad buvo nėščia, ji prisipažino, jog bijojo pasakyti. Tuomet papasakojo apie kūnelį, kibirą“, – tikino N.Azarevič mama.
Lemtingąjį rytą ji rado dukrą vonioje. Išėjusi iš jos, dukra mamai prisipažino, kad labai skauda nugarą.
„Pamačiau, kad per jos kojas nubėgęs kraujas. Siūliau kviesti greitąją, bet ji nesutiko. Vonia buvo švari. Elastinį bintą mes džiovindavome ant radiatorių – ji vyniodavosi jį ant rankų eidama į darbą. Tą rytą ji taip pat ruošėsi eiti į darbą. Tik teigė, jog prasidėjo stiprus menstruacinis kraujavimas. Paprašė nupirkti įklotų. Nieko įtartino nebuvo“, – tikino nukentėjusiąja byloje pripažinta kaltinamosios mama.
Ji prisipažino, jog pergyveno dėl savo dukros psichinės būklės – kad ši sau kažko nepasidarytų: „Atrodė, kaip vaikščiojantis lavonas“.
Teisme kaip liudytoja apklausta kaltinamosios kaimynė nieko blogo apie N.Azarevič negalėjo pasakyti: „Labai gera mergaitė. Myli savo vaikus. Negeria, nerūko“.
Ji su teisėsaugos pareigūnais dalyvavo pirmojoje įvykio vietos apžiūroje. Tikino, jog tyrėjai kibirėlį rado N.Azarevič miegamajame. Nors pati nematė naujagimio kūno, vienas iš policininkų garsiai, pasak jos, pasakęs, jog kibirėlyje – tik embrionas.
Vis dėlto, ekspertai nustatė, jog kūdikis gimė visiškai išnešiotas, kurį laiką jis pats kvėpavo. Oficiali mirties priežastis – jis buvo pasmaugtas. Kiti sumušimai galėjo atsirasti vėliau – kai jis buvo dedamas į kibirą.
„Kaltinamajai buvo atlikta psichinė ekspertizė, kuri nustatė tam tikrus emocinius sutrikimus, tačiau jie negalėjo turėti įtakos jos veiksmams“, – teigė prokuroras Vytautas Gataveckas.
Turi dar du vaikus
Apie galimą nelaimę pernai metų kovą pareigūnams pranešė medikai, kai į juos kreipėsi pati N.Azarevič. Apžiūrėjus moterį medikams kilo įtarimas, jog ji – ką tik pagimdžiusi. Į N.Azarevič namus nusiųstos policijos pajėgos.
Apžiūrėję butą, kuriame tuo metu buvo ir kitų namiškių, pareigūnai aptiko negyvą kūdikį. Jis buvo paslėptas. Paaiškėjo, jog jonavietė nuo medikų slėpdavo ir ankstesnius du savo nėštumus. Su vyresniais vaikais – šešerių ir septynerių metukų – jai leidžiama matytis. Su jų tėvu ji nebendrauja – jis išvykęs į užsienį, neremia finansiškai.
„Nadiežda labai rūpinasi savo dviem vaikais. Į spektaklius nuveda. Santykiai geri“, – teigė kaltinamosios mama.
Iki teismo moteris dirbo kepykloje. Turi įgijusi profesinį išsilavinimą.
