Lietuvos automobilių vagys Estijoje siautėja jau daugiau nei dešimtmetį. Neseniai Tartu apygardos teisme nuteistas Aurimas Skirgaila. Jis laikomas vienu pagrindinių neseniai kilusios automobilių vagysčių bangos Estijoje organizatorių. Tai pirmas kartas, kai lietuvis nusikaltėlis buvo nuteistas už nusikalstamos organizacijos kūrimą Estijoje.
Pietų apygardos prokuroras Aro Siinmaa sakė, kad bylos dėl automobilių vagysčių, kurias vykdo lietuviai, toli gražu nesibaigė.
Estijos teisme Kamuolinių grupuotę subūręs A.Skirgaila buvo pripažintas kaltu.
Veiksmo filmo vertas scenarijus
Estijoje Kamuoliniai pagarsėję kaip pavojingi, ginkluoti ir profesionalūs.
Kamuolinių mafijos grupuotė įkurta apie 1999 metus. Jos vadeiva yra vienu įtakingiausių ir pavojingiausių Lietuvos nusikaltėlių laikomas Giedrius Janonis, pravarde Kamuolys. Grupuotės pavadinimas „Kamuoliniai“ siejamas su G.Janonio ir kitų gaujos narių aistra futbolui. Nors Lietuvos policija demaskavo gaują ir prieš trejus metus sulaikė G.Janonį kartu su kitais grupuotės vadeivomis, daugelis jų vėliau buvo paleisti iš kalėjimo.
Kauno nusikalstamame pasaulyje sklando gandai, kad gaujos lyderis lyderis G.Janonis netrukus gali vėl būti paleistas į laisvę. Anksčiau jis iš kalėjimo ištrūkdavo dėl to, jog serga nepagydoma liga.
2020 m. birželio 25 d. Tartu mieste, Kaldos gatvėje, priešais daugiabutį buvo pastatytas brangus visureigis „Land Rover“. Apie 4 val. nakties jis dingo. Apie įvykį pranešta policijai.
Pareigūnai jau ne pirmą kartą susiduria su šiais vagimis, todėl žinojo, kad jie gali būti ginkluoti ir pavojingi. Buvo pradėta operacija, kurioje dalyvavo specialiosios pajėgos ir pareigūnų greitojo reagavimo būrys.
Pavogtą visureigį pradėjo vytis didelės pareigūnų pajėgos.
Gaudynių metu greitis pakilo virš 200 km/val. Viskas priminė tikrą veiksmo filmą.
Valgos plente pareigūnai pastatė kelias užtvaras, tačiau jos niekaip nesustabdė dideliu greičiu skriejusio vagies.
„Range Rover“ vairuotojas bandė taranuoti jam kelią blokavusias policijos transporto priemones, todėl pareigūnams neliko nieko kito, kaip priversti visureigį nuvažiuoti nuo kelio. Vairuotojas iššoko ir bėgo prie šalia esančių medžių dar nesustojus visureigiui, tačiau jį pavijo tarnybinis šuo Deniras, tad įtariamasis netrukus buvo sulaikytas.
Pareigūnai sulaikė ir dar vieną įtariamąjį, laukusį pastarojo vagies kitame automobilyje Tartu.
Lietuvių grupuotės nusikaltimas Estijoje
Prokuroras A.Siinmaa teigė, kad demaskuoti tarptautines organizuotas grupuotes daug sudėtingiau nei sulaikyti vietinius vagišius. Tai buvo paskutinis ir lemtingas lietuvių Kamuolinių grupuotės nusikaltimas Estijoje.
Svarbiausia detektyvų patirtis – instinktai ir atkaklumas.
„Sėkmę mums atnešė atsidavusių detektyvų bendradarbiavimas ir tiesioginiai ryšiai su kitų šalių policijos pajėgomis“, – sakė A.Siinmaa.
Sukurtos konspiracinės schemos
Pagrindinę lietuvių schemą policija žinojo ne vienerius metus, o pastarojo meto grupuotės metodai taip pat skyrėsi tik detalumo lygiu.
Grupuotės nariai turėjo aiškias užduotis, kad sumažintų riziką būti sučiupti. Prokuroras teigė, kad grupė samdė tik patyrusius specialistus ir žmones, norinčius laikytis nusikalstamo pasaulio principų ir taisyklių.
A.Skirgailai kamuoliniai įsakė suburti aiškią hierarchiją turintį tinklą, kurio uždirbtos pajamos atitekdavo Kauno mafijai. A.Skirgaila reikalus tvarkyti samdė atskirus veikėjus. Anot prokuroro, vyrai mokėję elgtis su specializuota technika, naudojama vagiant automobilius ir tvarkant logistiką.
Tinklo nariai rado vairuotojus, kurie pavogtus automobilius išvežė iš Estijos. Vairuotojams buvo įteikti telefonai, vienkartinės SIM kortelės ir visa kita įranga. Daugeliu atvejų vairuotojai neturėjo įgūdžių, reikalingų įsilaužti į transporto priemones ir jas užvesti. Jų užduotis buvo nuvažiuoti į nurodytą vietą.
-
Policija likvidavo Kamuolinių gaują: buvo bene pavojingiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje
-
Kamuolinių gaujos automobiliai: nuo „Porsche“ iki „Tesla“
-
Kamuolinių turtai: prabangūs automobiliai, dešimčių tūkstančių vertės laikrodžiai ir A.Pugačiovos pamėgti kailiniai
-
A.Roginskis apie „kamuolinius“: naujos kartos gauja slapstymuisi naudojo policijos metodus
-
Teismas leido suimti 18 iš 19 Kamuolinių grupuotės narių
-
D.Bugavičiaus nužudymas virto pasaulinio masto nusikaltėlių ir jų vykdomų nusikaltimų identifikavimu
-
Kamuolinių gaujos byla: šypsenos, kaukių šou ir bandymas nušalinti prokurorą, nes šis „klastojo bylą“
-
Už grotų sėdintiems „kamuoliniams“ nepavyko nušalinti bylos prokuroro: spaudimo liudyti nebuvo
-
Anglijoje sučiuptas nuo teisėsaugos besislapstęs pavojingas „Kamuolinių“ grupuotės narys
-
Kamuolinių vadeivai ir jo sėbrams nepavyko ištrūkti į laisvę: teismas pratęsė suėmimą
-
Teisingumo neišvengė net po 20 metų – JK sulaikytas žiauria žmogžudyste įtariamas lietuvis
-
Knygos apie Kamuolinių gaują autorius Dailius Dargis: jie nepaisė jokių autoritetų
-
Ieškomiausių Europos nusikaltėlių sąraše – 3 lietuviai: teisėsauga kreipiasi į visuomenę
Gaujos nariai per žvalgybines keliones išsirinkdavo, kuriuos automobilius vogs, o tuomet surastus vairuotojus nuveždavo į Estiją. Nors iš pradžių vagys į transporto priemones patekdavo išdaužę langus ar išlaužę spynas, prieš užvesdami automobilį skaitmeniniu būdu nukopijuotu rakteliu, ilgainiui jų turima įranga patobulėjo taip, kad prabangų automobilį galima būtų pavogti vos per 10 sekundžių.
Įrenginiai, galintys „pagauti“ modernaus automobilio raktelio signalą ir sustiprinti jį per atstumą, gali kainuoti iki 12 000 eurų.
Vagystės vykdytojas „pagauna“ už durų esantį rakto signalą ir jį sustiprina, kad pasiektų automobilį, į kurį vairuotojas įlipa ir jį užveda, o pats vagišius važiuoja priekyje kita transporto priemone. Jo užduotis yra įspėti, jei kelyje yra patrulių.
Pasiekus Lietuvą naujesnės ir brangesnės transporto priemonės būdavo parduodamos į buvusias sovietines respublikas, esančias toliau į Rytus. Pavyzdžiui, pareigūnai kai kurias transporto priemones atsekė iki Tadžikistano. Kitos transporto priemonės pogrindiniame kėbulų ceche Kaune būdavo išardomos ir parduodamos dalimis.
Naudojo naujausią itin brangią įrangą
„Kaip ir bet kuri veikianti įmonė, grupuotė buvo linkusi racionalizuotis. Laikas Estijoje, kol pasitaikydavo proga saugiai pavogti nusižiūrėtą transporto priemonę, buvo skiriamas naujų transporto priemonių ir vietų paieškai bei adresų užrašymui“, – sakė A.Siinmaa.
Tai reiškė, kad egzistavo sąrašai, kuriuose buvo nurodyti automobiliai ir adresai – būtent tuose sąrašuose užfiksuotos transporto priemonės turėjo būti pavogtos.
Prokuroras pridūrė, kad nusikaltėliai taip pat vis labiau susipažino su teisine sistema ir policijos metodais, o kelionės į Estiją tapo vis labiau suplanuotos. Pavyzdžiui, vagys perėmė praktiką reguliariai išjungti paskui save sekančius automobilius, kurie dažniausiai buvo žymėti Jungtinės Karalystės registracijos numeriais, kad nebūtų įmanoma jų susieti su nusikaltėlių naudojamu motorinių transporto priemonių registru.
Vogtų automobilių registracijos numeriai buvo kuo greičiau pakeičiami, kad būtų išvengta automatinio aptikimo kertant sieną.
A.Siinmaa teigė, kad Estija nebuvo ypatinga vieta Lietuvos automobilių vagims, grupuotė vogė automobilius visoje Europoje.
Lydinčiuose automobiliuose buvo įrengti ryšio blokavimo prietaisai, kad būtų sutrikdytas vogtų automobilių GPS stebėjimo prietaisų signalas. Nusikalstamos grupuotės nariams buvo uždrausta naudotis debeto ir kredito kortelėmis ir liepta naudoti tik grynuosius pinigus.
A.Siinmaa teigė, kad Estija nebuvo ypatinga vieta Lietuvos automobilių vagims, grupuotė vogė automobilius visoje Europoje.
Bylos nagrinėjimas parodė, kad vagių komandos buvo išsiųstos į Vokietiją, Austriją, Čekiją ir Slovakiją.
Daugiau prokuratūra nedetalizuoja, nes tyrimas vis dar vykdomas.
Nusikaltimas ir bausmė
Jau kurį laiką grandiozinių automobilių vagysčių fronte Estijoje ramu.
„Tai nereiškia, kad galime būti ramūs, nes ankstesnė patirtis rodo, kad anksčiau ar vėliau atsiras kitas lyderis, kuris tikėsis, kad Estijos policija niekada nepasibels į jo duris“, – sakė bylos prokuroras.
A.Skirgailos grupuotė siejama su 32 vagysčių bylomis, siekiančiomis 2017 metus, iš kurių 22 buvo patvirtintos.
Automobiliai buvo pavogti iš keturių Estijos apskričių, daugiausia – iš Harju ir Tartu apskričių. Tartu apygardos teismas gruodį A.Skirgailai skyrė septynerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jam teks už grotų atlikti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusi bausmės dalis – lygtinis įkalinimas.
Iš viso 25 nukentėjusieji iš A.Skirgailos reikalauja 150 000 eurų. Nusikaltėliui teks atsisakyti mamos vardu registruoto BMW, 12 000 eurų grynųjų ir 10 000 eurų vertės laikrodžio, konfiskuotų iš jo namų, esančių Lietuvoje.
Lietuviui taip pat skirtas šešerių metų draudimas atvykti į Estiją.
Prokuroras A.Siinmaa teigė, kad bausmė A.Skirgailai nėra per švelni.
„Panašiomis aplinkybėmis pasiteisino iš dalies lygtinė bausmė. Viena vertus, Estijos valstybei neprotinga ir toliau mokėti už užsienio nusikaltėlių išlaikymą, o bandomieji laikotarpiai ir draudimai atvykti gali užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir sudaryti sąlygas aukoms pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo“, – kalbėjo prokuroras.
Žala nemaža. Iš viso 25 nukentėjusieji iš Skirgailos reikalauja 150 000 eurų. Nusikaltėliui teks atsisakyti mamos vardu registruoto BMW, 12 000 eurų grynųjų ir 10 000 eurų vertės laikrodžio, konfiskuotų iš jo namų, esančių Lietuvoje. Be A.Skirgailos, nustatyti dar šeši grupės nariai ir 12 vairuotojų, dalis jų dar nesulaikyti arba atlieka bausmes kitose šalyse.
Kamuolinių istorija Lietuvoje
Nors pati Kamuolinių grupuotė pradėjo burtis dar 1990 metais, ji susiformavo maždaug 1997–1999 metais. Vis dėlto juos galima vadinti ir šių laikų nusikaltėliais, mat galimų pastarųjų nusikaltimų padarymo laikas žymimas dar 2007, 2010 ir 2011 metais.
Kamuolinių gaujos pagrindą pačioje pradžioje sudarė Remigijus Daškevičius-Daškės, vadovavusio ir Lietuvos bokso federacijai, suburti nusikaltėliai. Vyrai vykdė įvairias jiems pavestas užduotis.
Kamuoliniai visada buvo laikomi vienais grėsmingiausių ir visai neprognozuojamų.
Grupuotė formavosi vadinamame Kauno „Aguonos“ rajone. Netoliese ten veikė „Aguonos“ bei „Tauro“ parduotuvės. Todėl pirmiausia grupuotė buvo pavadinta Aguoniniais, tačiau kuomet jai ėmė vadovauti Giedrius Janonis-Kamuolys (pravardę gavęs dėl savo hobio – futbolo), grupuotė pakeitė pavadinimą ir tapo Kamuoliniais.
Kamuoliniai pirmiausia lobo vogdami prabangius automobilius, tačiau vėliau veikla „įsivažiavo“ – Kaune pradėjo gaminti metamfetaminą, buvo įrengta visa laboratorija, o narkotikai keliaudavo į užsienį, Skandinavijos šalis.
Kamuoliniai visada buvo laikomi vienais grėsmingiausių ir visai neprognozuojamų. Vienas iš dabartinių bylos epizodų yra toks, kad būtent su šia grupuote susiję asmenys kadaise buvo atvykę prie Henriko Daktaro namų ir netgi apšaudė jo tvorą.
Šiuo metu už grotų sėdi tik pagrindiniai lyderiai. O didžiojoje byloje figūruos net 60 kaltinamųjų. Pasak pareigūnų, tai bus viena didžiausių Lietuvos istorijoje bylų.
15min primena, kad šioje byloje Genadijus Borisovas, Rolandas Borisovas, Tomas Gaidanka, Tauras Grinius, Andrius Guoga, Giedrius Janonis, Justinas Jašinskas, Regimantas Jonušas, Andrius Juodis, Mindaugas Lukauskas, Eligijus Maželis, Edgaras Meizeraitis, Marius Navickas, Artūras Osmankinas, Nerijus Venclavičius, Deividas Čereška, Genadijus Ževžikovas kaltinami neteisėtu laisvės atėmimu (BK 146 str. 2 d.), nesunkiu sveikatos sutrikdymu (BK 138 str. 2 d. 6 p., 9 p.), neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais (BK 253 str. 1 d.), sunkiu sveikatos sutrikdymu (BK 135 str. 2 d. 5 p., 7 p., 9 p.), kontrabanda (BK 199 str. 4 d.), plėšimu (BK 180 str. 3 d.), dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d., 2 d.), antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimu arba pagrobtojo panaudojimu (BK 302 str. 1 d.) ir kt.
2018 m., kai buvo pranešta apie gaujos lyderių sulaikymą, Kamuoliniai buvo vadinami vienais pavojingiausių net tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Kalbame apie paties aukščiausio rango nusikaltėlius, ruošėmės dvejus metus ir drąsiai galiu teigti, kad šios grupuotės veikla yra pabaigta. Jie sulaikyti nuo žemiausio iki paties aukščiausio lygmens“, – sakė sakė tuometis policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
Kaip atskleidė teisėsauga, grupuotės nariai mėgavosi prabanga, važinėjo „Tesla“, S klasės „Mercedes“ ir „Porsche“ automobiliais.
Operacijos metu rasta nemažai šaunamųjų ginklų, tokių kaip automatai UZI, kalašnikovai, kiti ginklai.
Išanalizavę įtariamųjų turtą, išlaidas ir pajamas, teisėsauga nustatė, kad jų kilmė neaiški.
Įtariama, jog iš sunkių nusikaltimų gauta nauda buvo legalizuota pasitelkiant įvairius maskavimo būdus, schemas ir su turtu atliktos įvairios pinigų plovimo operacijos, tam pasitelkiant ne tik artimųjų ratą, bet ir tam tikrus juridinius vienetus.
Sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl vadovavimo, dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Už tokius veiksmus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė – laisvės atėmimas nuo 6 iki 20 metų, arba iki gyvos galvos, organizatoriams, vadovams – laisvės atėmimas nuo dešimties iki dvidešimties metų, arba iki gyvos galvos.
