Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai. Tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Pareigūnai nustatė, kad Vilniuje registruota įmonė iš Šveicarijos bendrovės pirkdavo ir vėliau perdirbdavo denatūruotą sintetinį etilo spiritą, skirtą automobilių stiklo plovikliui gaminti. Žinodami, kad pagal Europos Sąjungos muitų kodeksą šio etilo spirito per vienerius metus galima įsigyti ne daugiau kaip už 150 tūkst. eurų, bendrovės atsakingi asmenys sugalvojo schemą šiam ribojimui apeiti.
Įtariama, kad didesnius kiekius etilo spirito siekę įsigyti kaltinamieji pasitelkė dar aštuonias Lietuvoje registruotas įmones ir, galimai imituodami sandorius su Šveicarijos tiekėju, pirko denatūruotą etilo alkoholį. Asmenys organizavo fiktyvias sandorių grandines, apmokėjimus bei dokumentus tarp visų aštuonių įmonių, nors šios įmonės neturėjo darbuotojų, finansinių galimybių įsigyti tiek etilo spirito bei patirties perdirbant tokias medžiagas.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, už sukčiaujant išvengtą didelės vertės turtinę prievolę Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Už didelės vertės turto iššvaistymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų, o už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.