Pirmosios instancijos teismas Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojui Aidui Adomaičiui už piktnaudžiavimą tarnyba, tarnybos turto pasisavinimą, dokumentų klastojimą (iš viso 6 nusikaltimus) buvo paskyręs laisvės atėmimą 5 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Buvusiai tarnybos direktorei Indrei Šidlauskienei už tokio paties pobūdžio tris nusikaltimus, padarytus jai tapus įstaigos vadove, buvo paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 10 mėnesių, o fiktyvaus įdarbinimo schemoje dalyvavusiai buvusiai Žuvininkystės tarnybos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjai Ginai Gajauskienei už piktnaudžiavimą tarnyba, tarnybos turto pasisavinimą, pagalbą klastojant dokumentus buvo paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 4 mėnesiams.
Minėti nuteistieji prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir juos išteisinti, o nuosprendį apskundęs prokuroras prašė panaikinti nuteistajam A. Adomaičiui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.
Bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas visus byloje surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino išsamiai ir nešališkai, jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, todėl nuteistųjų veikos kvalifikuotos tinkamai.
Apeliacinis teismas sutiko, kad nuteistiesiems buvo paskirtos teisingos ir ne per griežtos bausmės, išskyrus nuteistiesiems A. Adomaičiui ir I. Šidlauskienei už didelės vertės tarnybos turto pasisavinimą (dėl 2 asmenų fiktyvaus įdarbinimo viename iš poskyrių) skirtas bausmes. Konstatuota, kad už minėtą nusikaltimą nuteistiesiems buvo paskirtos per griežtos laisvės atėmimo bausmės, tinkamai neįvertinus nuteistuosius ir jų padarytą nusikaltimą apibūdinančių aplinkybių visumos. Apeliacinės instancijos teismas A. Adomaičiui ir I. Šidlauskienei už minėtą nusikaltimą skirtas laisvės atėmimo bausmes sumažino penkiais mėnesiais ir atitinkamai jiems paskyrė galutines subendrintas bausmes: A. Adomaičiui – laisvės atėmimą 4 metams, o I. Šidlauskienei – laisvės atėmimą 3 metams ir 4 mėnesiams.
„A. Adomaičio ir I. Šidlauskienės padaryta veika buvo pavojinga, tačiau jos pavojingumas nebuvo didesnis nei tipinis tokio nusikaltimo pavojingumas, teigiamos nuteistųjų charakteristikos, mažesnis pavojingumas visuomenei, nedidelė pakartotinės nusikalstamos veikos rizika sudaro prielaidas paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę“, – teigė teisėjų kolegija.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai A. Adomaičiui ir I. Šidlauskienei bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atidedant bausmės vykdymą, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Tačiau nuo 30 MGL iki 25 MGL sumažintas A. Adomaičiui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – dydis, kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu baudžiamajame įstatyme buvo nustatytas maksimalus 25 MGL šios įmokos dydis.
Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
