Rusijos įmonę lietuvis kelerius metus konsultavo pramoninių cemento įrenginių įvedimo į rinką klausimais, gautą pusketvirto milijono litų atlygį deklaravo, tačiau į Lietuvos biudžetą sumokėjo tik 5 proc. pajamų mokesčio. Mokesčių administratoriui jis pateikė informacinių paslaugų teikimo sutartį su įmone, kurioje nurodyta, jog kitą priklausančią sumokėti mokesčio dalį – 10 proc. – išskaičiuos ir savo šaliai sumokės honorarus išmokėjusi įmonė. Kad toks mokestis esą buvo sumokėtas į Rusijos Federacijos biudžetą, Lietuvos mokesčių administratorių turėjo įtikinti mažeikiškio pateikta Rusijos įmonės išduota „pažyma“.
Mokesčių inspektoriams suabejojus pažymos realumu, susisiekta su Rusijos Federaline mokesčių tarnyba, kurios duomenimis, Rusijos įmonė nurodyto pajamų mokesčio nemokėjo ir jo nedeklaravo. Maža to, dokumentą apie išskaitytą pajamų mokestį neva pasirašęs Rusijos pilietis, dokumente įvardintas kaip įmonės generalinis direktorius, prisipažino įmonę savo vardu įsteigęs už pinigus, tačiau jai nevadovavo ir apie jos veiklą, informacinių paslaugų sutartį su lietuvaičiu bei jam išmokėtus honorarus nieko nežinantis.
„Užsienio valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (tokia sutartis su Rusijos Federacija yra sudaryta), sumokėtą pajamų mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų honorarų Lietuvos gyventojas gali atskaityti ir jo nemokėti įstatymo nustatyta tvarka tuo atveju, jei yra įrodoma, kad toks mokestis tikrai buvo sumokėtas toje šalyje. Šiuo atveju tokių pagrįstų įrodymų nepateikta, todėl konstatavus, kad mokėtinas mokestis sumažintas nepagrįstai, papildomai apskaičiuota sumokėti apie 350 tūkst. litų GPM ir per 80 tūkst. litų delspinigių bei baudų“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotoja Vida Okuličienė.
