Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba, jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Tyrimo metu buvo atskleistos dvi nusikalstamos veikos, kurias, įtariama, įvykdė tie patys bendrininkai, rašoma FNTT pranešime spaudai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, abiejose nusikalstamose veikose, įvykdytose 2016 m. pabaigoje, bendrininkai veikė pagal panašią schemą – siekdami išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, tarp įmonių buvo sudaromi fiktyvūs nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai, įmonių pardavimo, reikalavimų perleidimų sutartys, klastojami dokumentai, o vėliau, pasitelkus bendrininkavusią bankroto administratorę, įmonės buvo tyčia likviduotos.
FNTT pareigūnai nustatė, kad 2016 metų rugsėjo–spalio mėnesiais nekilnojamojo turto bendrovė pardavė visą įmonei priklausiusį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas bei žemės sklypą už beveik 6,6 mln. eurų.
Tačiau nekilnojamojo turto įmonės direktorius nepanoro valstybei sumokėti PVM ir kartu su bendrininkais sugalvojo painią schemą.
Bendrininkai susitarė, kad siekiant išvengti daugiau nei 1 mln. eurų PVM, organizuos nekilnojamojo turto bendrovės likvidavimą, kurį vykdys bendrininkavusi bankroto administratorė.
Įtarimai pareikšti iš viso 7 asmenims. Atliekant ikiteisminį tyrimą laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui, kurio vertė – 1,43 mln. eurų.
Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.
Griežčiausia gresianti bausmė už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to padaroma didelė žala, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už valstybės tarnautojo ar jam prilygstančio asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.
