Tyrimo metu nustatyta, kad Trakų rajono gyventojas, nupirkęs bendrovę, paskyrė fiktyvų vadovą vilnietį, vairuotoju dirbantį kitoje įmonėje, kuris jo nurodymu falsifikavo įmonės dokumentus, kasos išlaidų orderius, PVM sąskaitas faktūras ir kitus apskaitos dokumentus, informuoja FNTT.
Remiantis šiais dokumentais, bendrovės vardu Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo pateikti du prašymai paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“.
Prašymuose pateikti neteisingi duomenys apie tinkamas finansuoti išlaidas leido apgaule įgyti teisę į 60 tūkst. Eur ES paramą.
Šiaulių apygardos prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, ikiteisminio tyrimo byla perduota Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Tyrime įtarimai pareikšti pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo, aplaidaus apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo. Griežčiausia numatoma bausmė pagal šiuos straipsnius – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (dėl sukčiavimo).
