Penki fiziniai ir vienas juridinis asmuo bus teisiami dėl galimo žalos padarymo vykdant Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimo projektą, finansuotą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis. Galimai padaryta žala siekia beveik 234 tūkst. eurų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m., gavus UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ pareiškimą dėl galimo dokumentų klastojimo vykdant 2017 m. pasirašytą daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro rangos sutartį. Tyrimo metu nustatyta, kad rangovas pateikė aštuonis atliktų rangos darbų aktus, jų pagrindu išrašė sąskaitas-faktūras bei gavo apmokėjimą, tačiau, įtariama, dalis elektrotechnikos darbų buvo neatlikti.
Tai patvirtino specialistų išvados. Skaičiuojama, kad galimai neatliktų darbų vertė, už kuriuos rangovas jau buvo gavęs apmokėjimą, siekia beveik 234 tūkst. eurų.
Kaltinimai dėl stambaus masto sukčiavimo, netinkamo techninės priežiūros vadovo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo pateikti trims techninės priežiūros vadovams, rangovo statybos darbų vadovui, tuomečiam bendrovės generaliniam direktoriui bei pačiai bendrovei.
Kaltinimų sulaukusi bendrovė, kaip pagrindinis partneris ir rangovas, atstovavo 5 įmonių grupei. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos su rangovu pasirašyta sutartis buvo nutraukta, rangovui vykdomos nemokumo procedūros.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl jai padarytos žalos atlyginimo yra pareiškusi civilinį ieškinį, kurio vertė beveik 234 tūkst. eurų.
Atliekant ikiteisminį tyrimą laikinai buvo apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia beveik 925 tūkst. eurų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos pareigūnai.
Ikiteisminį tyrimą organizavęs ir vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui.
Už stambaus masto sukčiavimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už dokumentų klastojimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – iki trejų metų nelaisvės. Tarnybos pareigų neatlikimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.
