Kaip rašoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešime, atlikdami ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnai bendradarbiavo su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnais, iš kurių buvo gauta duomenų, kad studentės tėvas E.M., sietinas su organizuota nusikalstama grupuote, kurios galimas pajamų šaltinis yra prekyba narkotikais užsienio valstybėse, ir yra šios grupės lyderis.
Patikrinus E.M. šeimos narių turimą turtą, sulyginus duomenis apie jų gautas pajamas, nustatyta, kad E.M. dukra M.A., sulaukusi vos 20 metų, už 530 tūkst. litų grynaisiais pinigais įsigijo prabangų butą Vilniaus mieste, kuris jos teisėtomis pajamomis negalėjo būti įgytas.
Tyrimo metu pareiškus įtarimus M.A. dėl neteisėto praturtėjimo, jos motina S.M., siekdama padėti savo dukrai išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė suklastotą 100 tūkst. eurų paskolos sutartį su Estijoje registruota uždarąja akcine bendrove „W“. Suklastotoje sutartyje buvo nurodydama, kad S.M. pasiskolino pinigus iš Estijos bendrovės, kuriuos tariamai paskolino savo dukrai. Skolinti grynieji pinigai buvo skirti prabangiam butui įsigyti.
Atlikto tyrimo metu FNTT pareigūnai paneigė versiją apie 100 tūkst. eurų paskolos gavimą iš Estijos bendrovės „W“ ir surinko pakankamai įrodymų, kad nupirktas butas negalėjo būti įsigytas teisėtomis lėšomis.
Baigta baudžiamoji byla dėl M.A. neteisėto praturtėjimo ir jos motinos suklastotos 100 tūkstančių eurų sutarties perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už neteisėtą praturtėjimą asmuo gali būti baudžiamas maksimalia iki 4 metų laisvės atėmimo bausme.