Skaičiuojama, kad gavus šimtatūkstantines pajamas buvo išvengta sumokėti daugiau nei 46 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
FNTT tyrimo metu išsiaiškino, kad sostinėje veikusios bendrovės direktorius, kuris buvo ir pagrindinis įmonės akcininkas, naudotus automobilius pirkdavo Belgijoje ir Prancūzijoje.
Kelerių metų senumo automobiliai buvo įsigyjami aukcionuose, o į Lietuvą jie buvo atgabenami įvairių vežėjų. Automobilių prekybą vykdė pats bendrovės vadovas, nes daugiau darbuotojų joje nedirbo. Iš Vakarų Europos atgabenti automobiliai buvo parduodami Gariūnų automobilių turgavietėje arba paskelbus informaciją populiariausiuose interneto portaluose.
FNTT tyrėjai atskleidė automobilių prekeivio neskaidrią prekybą, kai 25 automobiliai fiktyviai buvo parduoti 5 Estijos bendrovėms, o pastarosios juos pardavė Lietuvos pirkėjams. Pirkėjai, įsigydami nuo 5 iki 11 tūkst. eurų kainuojančius automobilius, pasirašydavo estų kalba sudarytas sutartis ir kitus dokumentus. Tokiu būdu vilnietis automobilių prekeivis išvengdavo mokėti 21 proc. PVM. Tyrimo duomenimis, į valstybės biudžetą nesumokėti daugiau kaip 46 tūkst. eurų PVM.
Tyrimo metu automobilių prekeivis atlygino valstybei padarytą žalą – į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 46 tūkst. eurų PVM. Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra, o byla baudžiamuoju įsakymu perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.
