Tačiau FNTT neatmeta galimybės, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys, ypač atvykę iš valstybių, kur aktyviai veikia teroristinės organizacijos, gali remti užsienyje veikiančius teroristus, pasinaudodami įvairiais lėšų judėjimo maskavimo būdais.
Tai rašoma pirmą kartą Lietuvoje atliktoje nacionalinėje pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje.
„Stebime atvykstančius žmones, kurie prašo pabėgėlio statuso, aktyviai bendradarbiaujame su Valstybės saugumo departamentu, nuolat keičiamės informacija, planuojame bendrus projektus“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
Spaudos konferencijoje pristatytoje atskaitoje taip pat teigiama, kad Lietuvoje nenustatyta veikiančių teroristinių organizacijų, su jomis susijusių grupuočių ar savarankiškai veikiančių ekstremistų, o Lietuvoje konstatuojamas žemas galimo teroristų finansavimo rizikos lygis.
Tai pirmoji Lietuvos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaita. Ji atlikta drauge su privačiu partneriu – viešojo pirkimo konkursą laimėjusia bendrove „Deloitte Lietuva“.
Atskaitoje įvardijama 81 rizika, su kuria susiduria Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistema.
„Lietuva nėra nei pirma, nei paskutinė valstybė, kurį šį vertinimą atliko“, – sakė S.Šileikis.
Anot jo, vertinimo procesas buvo suskirstytas į keturis sektorius: teisėsaugos, priežiūros ir reguliavo, finansų ir nefinansų sektorių. Šie sektoriai yra pagrindiniai, kurie įgyvendina Lietuvoje pinigų plovimo prevencijos priemones. Ekspertai vertino jų atsparumą kylančioms rizikoms.
S.Šileikio teigimu, išskiriama nefinansų sektoriaus problematika – notarai, buhalteriai, advokatai, lošimo namai, kurie ne kiekvieną dieną susiduria su pinigų plovimo pažeidimų galimybe, bet neturi resursų kovoti, tuo metu „Lietuvos bankinė sistema tvirtai stovi ant kojų“.
Ekspertai akcentavo, kad grėsmę kelią grynųjų pinigų ekonomika, nes rinkoje yra daug grynųjų pinigų, yra daug galimybių apeiti kontrolės mechanizmus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje iki 80 proc. atsiskaitymų gali vykti grynaisiais pinigais.
„Grynieji pinigai išlieka populiarūs tarp žmonių, jų įpročiai nelabai keičiasi, dėl to ta rizika išlieka nuolatinė, kad ten kur nėra kontrolės, yra galimybės atsirasti šešėliui“, – sakė FNTT valdybos viršininkas.
Per metus tiriama apie 60 pinigų plovimo bylų, tačiau tik keletas asmenų nuteisiama.
Pernai dėl įtartinos kilmės sulaikyta per 8 mln. eurų, 5 mln. eurų vėliau areštuoti baudžiamosos bylose.
Manoma, kad kita pinigų plovimo ataskaita bus teikiama po trejų metų.
