Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

FNTT pričiupo kompiuterinės technikos prekeivį, su svetima kortele išsigryninusį per 800 tūkst. eurų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba bei Šiaulių apygardos prokuratūra vykdo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo. Įtarimai pareikšti Šiaulių gyventojui, kuris, pasinaudodamas kitam asmeniui išduota vieno Lenkijos banko kortele, per dvejus metus neteisėtai išsigrynino daugiau nei 768 tūkst. eurų, taip siekdamas nemokėti mokesčių valstybei, praneša FNTT.
FNTT pričiupo kompiuterinės technikos prekeivį, su svetima kortele išsigryninusį per 800 tūkst. eurų
FNTT pričiupo kompiuterinės technikos prekeivį, su svetima kortele išsigryninusį per 800 tūkst. eurų / FNTT nuotr.

Kratų metu iš šiauliečio namų buvo paimta beveik 40 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, 9 mokėjimo kortelės, iš kurių trys – kitų asmenų vardais, dar beveik 160 tūkst. eurų buvo rasta kitose su tyrimu susijusiose vietose. Taip pat rasta daug įvairių kompiuterių dalių. Iš viso kratos buvo atliktos 8 vietose, 3 apskrityse.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dvejus metus kompiuterinės technikos ir jų dalių neteisėta prekyba vertęsis šiaulietis naudojosi kito asmens vardu išduota banko kortele, susieta su Lenkijos banku „Millenium". Per 2018–2020 m., banko kortele atlikęs daugiau kaip 1,2 tūkst. gryninimo operacijų, įtariamasis neteisėtai įgijo apie 768580 eurų, pinigus grynindamas įvairiuose bankomatuose, daugiausia Šiaulių mieste. Turimi duomenys rodo, kad šie pinigai galėjo būti gauti pardavus kompiuterinę techniką užsienyje gyvenantiems piliečiams, daugiausia Kinijos ir Rusijos.

Minėtas šiaulietis taip pat įtariamas 2017–2019 metais neteisėtai prisijungdavęs prie kito Lietuvos piliečio banko sąskaitų. Įtariama, kad tokių prisijungimų būta ne mažiau nei 195 kartai.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.

Griežčiausia numatoma bausmė už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis – laisvės atėmimas iki 6 metų. Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą taip pat baudžiama laisvės atėmimu iki 6 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?