Sunkiausi finansiniai nusikaltimai daromi naudojant grynuosius – slepiami pridėtinės vertės (PVM) ir kiti mokesčiai, mokami atlyginimai vokeliuose, neapskaitomos pajamos siekiant nuslėpti veiklos mastą. FNTT tvirtina, kad pokyčiai ir grynųjų pinigų ribojimai būtini.
„Jau ne vienerius metus stebime, kad grynieji pinigai yra patogiausia priemonė finansiniams nusikaltimams daryti. Beveik kiekvienos kratos metu pareigūnai pas įtariamuosius randa didelius kiekius grynųjų pinigų – pas vieną asmenį buvo rasta 1,2 mln. eurų. Įmonėms sudarytos palankios sąlygos vykdyti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jų neįtraukti į apskaitą ir dirbtinai susimažinti mokėtinus mokesčius. Dar blogiau, kai darbuotojams darbo užmokestis išmokamas vokelyje. Nukenčia ne tik valstybė, bet ir pats žmogus, prarandantis socialines garantijas ar galimybę pasiimti paskolą. Problema yra seniai žinoma, ne kartą siūlėme tobulinti teisinį reglamentavimą ir riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais“, – teigia FNTT direktorius Antoni Mikulskis.
Naudojamos įvairios schemos
Pastaruoju metu ypatingai neigiamos tendencijos stebimos ir dėl darbuotojams išmokamų komandiruotpinigių ar dienpinigių grynaisiais pinigais. Nustatyti atvejai, kai įmonėse išrašomi dalinai ar visiškai tikrovės neatitinkantys kasos išlaidų orderiai, nurodant neįvykusias operacijas apie pinigų išmokėjimą.
Pavyzdžiui, išrašomi fiktyvūs kasos išlaidų orderiai apie darbuotojams išmokėtus atlyginimus, nors realiai šie pinigai išmokami nebūna arba išmokama tik dalis nurodytos sumos, o tariamai darbuotojams išmokėtos pinigų sumos yra pasisavinamos ar naudojamos kitoms neteisėtoms veikoms (pvz. atlyginimas vokeliuose mokėti). Dėl šių faktų FNTT atlieka ne vieną tyrimą.
Tokios tendencijos vyrauja transporto, statybų sektoriuose, kuriuose nemažą dalį dirbančiųjų sudaro asmenys iš trečiųjų šalių – Ukrainos, Baltarusijos, Kazachijos piliečiai. Lietuvių kalbos nemokantys asmenys nesuprasdami pasirašo ant kasos išlaidų orderių ir taip patvirtina grynų pinigų gavimą, nors realiai pinigų negauna ir būna apgauti.
Viena populiariausių schemų naudojant grynuosius pinigus – fiktyvūs atsiskaitymai tarp įmonių ar asmenų. Išrašomos netikros sąskaitos faktūros, nors sandoriai iš tikrųjų nevyksta, taip dirbtinai didinamos įmonių išlaidos ir vengiama mokėti mokesčius, klastojami kiti dokumentai.
Pavyzdžiui, vykdant automobilių prekybą yra klastojamos transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys, įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys ir tokiu būdu išvengiama mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo metu atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su automobilių prekyba, nustatyta, kad galimai buvo neapskaityta virš 25 mln. eurų grynųjų pinigų.
Pasinaudojant grynaisiais pinigais dažnai apgaulingai tvarkoma įmonių apskaita, kai pajamos už prekes ar paslaugas neįtraukiamos į apskaitą ar įtraukiama tik nedidelė dalis, siekiant nuslėpti įmonių ar asmenų veiklos mastą, apyvartą ar bendrai veiklą. Dažniausia to priežastis – mokesčių vengimas.
Tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame organizuotos grupės nariai už parduotus naftos produktus grynaisiais pinigais gavo virš 24 mln. eurų ir jų neapskaitė. Kitame ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad vykdant metalo prekybą buvo siekiama iš Lenkijos gautus pinigų srautus legalizuoti Lietuvoje, nustatyta grynųjų pinigų suma siekė 37 mln. eurų.
Juridiniai asmenys, tarpusavyje neribotai atsiskaitinėdami grynaisiais pinigais, turi palankias sąlygas vykdyti neskaidrią veiklą, slėpti iš vykdomos veiklos gaunamas pajamas, išvengti veiklos kontrolės ir mokestinių prievolių vykdymo.
Vienas iš dažniausiai nustatomų atvejų – įmonės, gavusios atsiskaitymą grynaisiais pinigais už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, dalies gautų pajamų neatvaizduoja įmonės apskaitoje, o neapskaitytus pinigus panaudoja neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimui bei prekių įsigijimui.
Tokius atvejus pareigūnai fiksuoja maitinimo, gamybos, apgyvendinimo, grožio paslaugų, prekybos plataus vartojimo produktais sektoriuose. Skaičiuojama, kad šiuose sektoriuose atliekamuose tyrimuose neapskaitytų grynųjų pinigų bendra suma gali siekti per 10 mln. eurų.
Juridiniai asmenys, tarpusavyje neribotai atsiskaitinėdami grynaisiais pinigais, turi palankias sąlygas vykdyti neskaidrią veiklą, slėpti iš vykdomos veiklos gaunamas pajamas, išvengti veiklos kontrolės ir mokestinių prievolių vykdymo. Valstybei daroma žala yra labai didelė, o problema – įsisenėjusi, todėl pokyčiai yra būtini.
Grynųjų pinigų ribojimas ūkinėje komercinėje veikloje prisidėtų mažinant šešėlinę ekonomiką, didėtų kontrolės efektyvumas ir galimų neteisėtų sandorių atsekamumas, augtų įmonių finansinė drausmė, finansinių operacijų skaidrumas ir patikimumas, mažėtų galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, būtų užtikrintas atsiskaitymų saugumas. Taip pat, panaikinus galimybę atlyginimus mokėti grynaisiais pinigais, būtų užtikrinta darbuotojų teisėtų interesų apsauga nuo nesąžiningų darbdavių.
VMI: grynieji pinigai – viena iš šešėlines ekonomikos dedamųjų
Skirtingose šalyse vykdyti tyrimai parodo, kad egzistuoja koreliacija tarp grynųjų pinigų apyvartos ir šešėlinės ekonomikos atitinkamoje šalyje mastų, todėl ribojimų taikymas, kartu su kitomis šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonėmis, prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Geriausi rezultatai gali būti pasiekti taikant kompleksines priemones dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių šešėlinės ekonomikos reiškinių apimantis darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“ nelegaliai bendrovėse dirbantiems asmenims, yra galimas tik disponuojant buhalterinėje apskaitoje neapskaitytomis lėšomis, todėl vienas iš VMI veiklos prioritetų – pajamų neapskaitymo masto mažinimas.
Su šiuo reiškiniu kovojama, taikant įvairias poveikio priemones – įskaitant ir tikslines kontrolės priemones, skirtas gaunamos informacijos iš kitų kontroliuojančių institucijų, juridinių asmenų ir pagal gyventojų gautus pranešimus apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus, tikrinimui. Taip pat, nustačius asmenų veikas, galimai turinčias finansinių nusikaltimų požymių, teisėsaugos institucijoms perduodami pranešimai ikiteisminių tyrimų inicijavimui.
VMI duomenimis 2020 metais įmonių kontrolės veiksmų metu Gyventojų pajamų mokesčio pažeidimai nustatyti 238 atvejuose, įmonėms papildomai apskaičiuota 2,6 mln. eurų mokėtina GPM suma. 2021 metų I ketvirtį minėti pažeidimai nustatyti 63 atvejuose, papildomai apskaičiuota 0,8 mln. eurų mokėtina GPM suma. Per 2020 metus tokių atvejų kai išmokėtas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis nustatyta 10, išmokėta apie 170,4 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio suma.
