Kaip pranešimu spaudai informuoja Kauno apygardos teismas, Kauno apylinkės teismo sausio 9 dienos nutartimi įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas už akių, esant pagrįstam manymui, jog jis bėgs (slėpsis) nuo pareigūnų, trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas.
Įtariamasis buvo laikinai sulaikytas sausio 9 dienos vakare. Kauno apylinkės teismo sausio 10 dienos nutartimi buvo palikta galioti Kauno apylinkės teismo sausio 9 dienos nutartis, kuria G.Filipavičiui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams (terminą skaičiuojant nuo įtariamojo laikino sulaikymo dienos).
-
Paaiškėjo svarbi detalė apie įtariamąjį mergaitės pagrobimo tyrime
-
Prokuroras atskleidė daugiau detalių apie mergaitės pagrobimo tyrimą, G.Filipavičius nori ištrūkti į laisvę
-
G.Filipavičius veržiasi į laisvę: teismo pirmininkas pakomentavo, kada tikėtis sprendimo
-
G.Filipavičius niekaip nepasiekia teismo: šįkart – dėl teisėjos negalėjimo dalyvauti posėdyje
Minėtą nutartį įtariamojo gynėjas prašė panaikinti ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ir intensyvią priežiūrą.
Neviešo teismo posėdžio metu prokuroras prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o įtariamojo gynėjas – tenkinti.
Vieną suėmimo pagrindą pašalino
Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir visą pateiktą medžiagą, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo sausio 10 dienos nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliktas galioti pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
Teisėjų kolegija pritarė argumentams, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės – laisvės atėmimo, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teismo, todėl nėra išnykęs Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas.
Taip pat teisingai nustatytas ir kitas pagrindas – kad būdamas nesuimtas įtariamasis gali trukdyti procesui.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo įtariamajam skirti švelnesnių kardomųjų priemonių.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl šį suėmimo pagrindą pašalino.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Įtarimai išsiplėtė
Kaip neseniai pranešė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas, atliekant tyrimą, įtarimai G.Filipavičiui išsiplėtė. Jam inkriminuojamos trys nusikalstamos veikos. Viena iš jų – dėl vaiko pagrobimo, o kitų dviejų turinio atskleisti teisėsauga šiuo metu negali. Koncentracija – į nepilnamečių asmenų teisių apsaugą.
„Tiesiogiai su pagrobimu tos dvi kitos nusikalstamos veikos nėra susijusios. Tačiau pačią informaciją apie jas gavome iš asmenų, kurie turėjo kontaktą su juo dėl galimo apsimestinio autistiškų vaikų gydymo“, – paaiškino prokuroras, pabrėžęs, kad tai nėra galutiniai įtarimai.
R.Bradūnas net neabejoja, kad bus nustatyta daugiau G.Filipavičiaus padarytų nusikaltimų.
Bausmės už kitas dvi neįvardijamas veikas nėra griežtesnės, tad G.Filipavičiui vis dar gresia daugiausiai 8 metai įkalinimo.
G.Filipavičius naudojasi įtariamojo teise neduoti parodymų.
Atrado garaže
15min primena, kad mergaitė dingo sausio 7 dienos vakarą, paskutinė jos buvimo vieta – Chemijos gatvės stotelė.
Pareigūnai, tyrę ir pagrobimo versiją, galiausiai mergaitę surado sausio 9-osios vakarą viename Technikos gatvės garažų, nuo pagrobimo vietos nutolusiame apie 1,5 km. Jame buvo ir įtariamas pagrobėjas, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, yra 42-ejų kaunietis G.Filipavičius.
Jo garažą šturmavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, paguldė įtariamąjį ant žemės, surakino antrankiais ir išlaisvino mergaitę.
Nuo to laiko G.Filipavičius yra už grotų.
Pastebėta mėlynė
Sausį G.Filipavičius dalyvavo ne vienoje Kauno apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje jo pavardė taip pat figūruoja (apskundęs policijos jam paskirtas baudas), tačiau nė karto į teismą nebuvo pristatytas gyvai – posėdžiuose buvo apklausiamas nuotoliu iš areštinės. Kartą žurnalistai pastebėjo ant G.Filipavičiaus akies mėlynę.
Teisėsauga tuomet 15min teigė, neturinti duomenų, iš kur atsirado mėlynė.
Kaip patikino R.Bradūnas, teisėsauga aiškinasi, ar mėlynė atsirado iki nusikalstamos veikos padarymo ar sulaikymo metu, kokios to aplinkybės, ar pareigūnai galėjo viršyti savo įgaliojimus.
Ikiteisminis tyrimas dėl to nėra pradėtas, tačiau atliekamas duomenų patikslinimas, ar įtariamojo asmens atžvilgiu galėjo būti padaryta nusikalstama veika.
