O sukrėsti lietuvį, iš ugniagesių patirties, gali nebent šiurpi tragedija. Tokia, kaip pernai Londone, kur naktiniame gaisre žuvo bemaž 80 žmonių. Panašaus masto katastrofa galėjo pasikartoti ir Vilniuje – aplinkybių sutapimai išties stebina. Tik padariniai, laimė, visai kitokie.
Gegužės pradžioje gausios ugniagesių pajėgos skubėjo gesinti gaisro bute, esančiame 7–ajame aukšte Viršilų gatvėje, Vilniuje. Būsto durys šarvuotos, tad ugniagesiai į vidų pateko kopėčiomis pro langą.
Žmonės šio įvykio metu nesužaloti. Gyventojų evakuoti neprireikė.
Per gaisrą buto virtuvėje sudegė šaldytuvas, mikrobangų krosnelė ir gartraukis, aprūko trijų kambarių butas. Laimė, šis grėsmingas incidentas 23 aukštų name kilo dieną, o ne naktį, nes galėjo pasikartoti panaši situacija, kaip praėjusiais metais įsiplieskęs gaisras Londone.
Suprasti akimirksniu
- „Grenfell Tower“ – daugiabutis vakarų Londone, sudegęs per didžiulį gaisrą 2017 m. birželio 14-ąją. Gesinti liepsnojantį 24 aukštų pastatą, kuriame yra 120 butų, buvo išsiųsti 40 automobilių ir 200 gelbėtojų. Manoma, kad gaisras kilo dėl blogos pastato elektros instaliacijos, jo metu galėjo žūti apie 79 žmonės.
- Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad gaisras įsiplieskė nuo šaldytuvo, o pastato išorinės apdailos plokštės ir termoizoliacija neišlaikė saugumo bandymų.
- 1974-ųjų statybos savivaldybei priklausančio namo „Grenfell Tower“ 2016 m. užbaigtos renovacijos metu buvo panaudotos išorinės apdailos ir termoizoliacinės medžiagos, kaip įtariama, lėmusios staigų ugnies išplitimą.
- Per 10 mln. svarų kainavusią renovaciją nebuvo įdiegti vandens purkštuvai, neinstaliuota (ar neveikė) bendra apie gaisrą pranešanti garsinė sistema.
- Oficiali tyrėjų versija: gaisras kilo nuo sugedusio šaldytuvo „Hotpoint FF175BP“.
- Tačiau dar prieš 4 metus iki gaisro gyventojai skundėsi, kad jų name pradėjo šokinėti saugikliai ir trūkinėti elektros tiekimas. Elektriniai buities prietaisai – skalbimo mašinos, duonos skrudintuvai, virduliai, kompiuteriai – leido dūmus ir sproginėjo, tačiau pastato administracija į gyventojų skundus faktiškai nereagavo.
Pasak Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (VPPS) viršininko Giedriaus Jasionio, šiuo metu vyksta gaisro tyrimas. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo dėl šaldytuvo gedimo. Bute buvo sumontuota priešgaisrinė signalizacija, tačiau nelaimės metu ji nesuveikė.
G.Jasionis pabrėžė, kad daugiaaukščiuose pastatuose gaisrai yra labai pavojingi. Jis prisiminė 2017 m. birželio 14 dieną Londono dangoraižyje „Grenfell Tower“ siautėjusį gaisrą, kuris nusinešė 79 žmonių gyvybes.
„Gaisrą Londono daugiabutyje sukėlė užsiliepsnojęs šaldytuvas, ugnis išplito per pravertą langą, nesuveikė priešgaisrinė signalizacija. Vilniuje 23 aukštų pastate esančiame bute taip pat užsidegė šaldytuvas ir buvo pravertas langas. Gyventojai laiku pastebėjo pro langą besiveržiančius dūmus ir pranešė gelbėtojams,“ – pasakojo pareigūnas.
Kad būtų išvengta tokių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodo daugiabučius administruojančių įmonių, bendrijų vadovams laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Gaisrinės signalizacijos įrenginiai turi būti nuolat veikiantys ir tvarkingi, o kartą per metus būtina patikrinti jų techninę būklę.
15min paskambinus daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškių Porelė“ rekvizituose skelbiamu numeriu, atsiliepęs buvęs pirmininkas teigė jau senokai nebeeinantis šių pareigų. Pašnekovas tik pabrėžė, kad kol namas dar buvo apynaujis, priešgaisrinė sistema buvo sumontuota ir veikė tinkamai. Kas bendrijoje šeimininkauja šiuo metu, kol kas išsiaiškinti nepavyko.
– Kada pastarąjį kartą dangoraižis Vilniaus Viršilų gatvėje buvo tikrintas ir kas tuo metu nustatyta? – 15min pasiteiravo VPPS viršininko Giedriaus Jasionio.
– Daugiabutis tikrintas 2014 m. lapkričio 12 dieną. Patikrinimą atliko patyrusi, daug metų dirbanti inspektorė. Ir pažeidimų nenustatė.
– Prabėgo treji su puse metų – ar tikrintojams nebuvo progų apsilankyti ten dar sykį?
– Pagal įprastą tvarką, 2-osios grupės pastatų priešgaisrinė sistema tikrinama kas dvejus metus. Jei nustatoma, kad ji tvarkinga, statinio patikrinimo terminas yra ilginamas pagal principą „2 metai plius 2 metai“. Tad ir šiuo atveju patikrinimas buvo planuotas tik po ketverių metų. O per tiek laiko visko gali atsitikti. Šiuo atveju – ir atsitiko.
Skamba kaip paradoksas: per patikrinimą priešgaisrinė sistema veikia, o per gaisrą – nebe.
– Skamba kaip paradoksas: per patikrinimą, nors tai formali procedūra, sistema veikia, o per gaisrą, kai pavojus realus – jau nebe.
– Mūsų inspektoriai tą namą priėmė su veikiančia priešgaisrine signalizacija. Bet čia yra klasika Lietuvoje: gyventojai mąsto, kad signalizacija reikalinga ugniagesiams, bet ne jiems. Žmonės sako, kad mes čia, savo butuose, patys esame šeimininkai, todėl ką norime, tą ir darome. Panašu, kad priešgaisrinė sistema buvo paprasčiausiai išjungta, kad jos nereikėtų prižiūrėti, rūpintis jos tinkamo veikimo užtikrinimu.
-
2017-ieji juodosios statistikos veidrodyje: daugėjo ir žuvusių gaisruose, ir keliuose
-
Daugiausia priešgaisrinės saugos pažeidimų – naktiniuose klubuose
-
Gaisrą išgyvenęs vilnietis pajuto dūmų detektorių naudą: „Jis tikrai padės išsigelbėti“
-
Po riedžio sukelto gaisro Juodupės miestelyje namų netekusi šeima šaukiasi pagalbos
– Padėkite įsivaizduoti tą „stebuklą“ – veikiančią elementarią priešgaisrinę sistemą.
– Tai sudėtinga sistema. Kiekviename bute yra davikliai. Taip pat davikliai, kurie jaučia dūmą, yra ir bendro naudojimo patalpose. Tačiau gyventojai, darydami remontą, tos sistemos dalis būna išdraskę, panaikinę. Tai aišku, kad jeigu tu kažkokį daviklį nuplėši, įvyksta sabotažas – ta signalizacija pradeda kaukti. Vienas nuplėšė – kaukt pradėjo, kitas nuplėšė – kaukt pradėjo, trečias nuplėšė... Ir tada priimamas lengviausias sprendimas: ai, tai gal mes ją visai išjunkime, kad mums netrukdytų.
Mes stengiamės, kad ta sistema būtų, pagal visus reikalavimus, o gyventojai tarsi deda pastangas, kad tik ją sugadintų. Ir taip yra ne tik šiame pastate. Taip yra visame Vilniaus mieste, o ir visuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose vyksta tokia amžina kova.
– Grįžkime į daugiabutį Viršilų gatvėje, išvengusį Londono „Grenfell Tower“ likimo. Ar yra tiksliai nustatyta, kodėl sistema neveikė šiame 11-uoju numeriu pažymėtame pastate?
– Dabar dar tiksliai negaliu pasakyti, dėl ko ta signalizacija neveikia. Bet pasirodo, kad neveikia ji seniai. O tikrinti šį pastatą, kaip minėta buvo suplanuota tik šių metų lapkričio mėnesį.
Kiek žinau, namo administratoriai signalizaciją jau pradėjo remontuoti. Paprašiau, kad mus su dokumentais informuotų. Ką gausime, dėsime į pastato priežiūros bylą. Mes vedame pastatų bylas panašiai, kaip daktarai veda pacientų ligos istorijas. Žodžiu, kol kas ten viskas vyksta civilizuotai ir gražiai. Bet jei nesutvarkys – atsakingiems asmenims taikysime poveikio priemones pinigine išraiška.
– Teisingai suprantu, kad šiuo atveju Viršilų gatvės dangoraižio gyventojai, kada panorėję, neturėjo techninės galimybės įjungti šios priešgaisrinės sistemos?
– Taip, pirmiausiai ją reikėjo suremontuoti. Jei daviklis nuimtas, jį reikia uždėti. Jei stovi neveikiantis – pakeisti tvarkingu. Tik tada galima perkrauti, panašiai, kaip mes darome su kompiuteriais, vadinamąją centralę, ir tuomet sistema, jei viskas gerai, vėl funkcionuoja.
Aktyvioji gaisro aptikimo sistema gyventojams dažniausiai nepatinka. Vieni nori būstuose rūkyti, kitiems šiaip negražu, kai ant lubų kažkas kabo...
Tame name buvo įdiegta priešgaisrinė signalizacija. Arba, kaip mes vadiname, aktyvioji gaisro aptikimo sistema. Bet gyventojams ji dažniausiai nepatinka. Dar viena to priežastis – kai kurie gyventojai būstuose rūko. Kiti šiaip pasako, kad jiems negražu, kai kažkas virš galvos kabo, ir dėl to juos nuima. Žodžiu, gyventojai labai sistemingai ir „tvarkingai“ drasko tą sistemą. O galų gale ji pradeda kaukti. Ir tada belieka sprendimas ją išjungti, kad netrukdytų.
– Paskelbtos pirminės šio gaisro priežastys ir aplinkybės, regis, buvo gana tikslios. Pagal degimo požymius – pirmiausiai užsidegė šaldytuvas. Už nugaros, kur yra kompresorius – būtent toje zonoje degimas ir prasidėjo. Ar pavyko viską išsiaiškinti galutinai?
– Paaiškėjo keistų dalykų. Pasirodo, tame name tą pačią dieną, kai viename bute nuo šaldytuvo kilo gaisras, keliuose kituose butuose sudegė kažkokia aparatūra. Tik gaisrai tuose butuose nekilo. Todėl mes turime įtarimą, kad tame name šokinėja elektros įtampa. Tik tą dalyką nustatyti ne taip paprasta. Reikia specialių prietaisų ir kantrybės stebint jų parodymus.
Paaiškėjo keistų dalykų. Kai viename bute nuo šaldytuvo kilo gaisras, keliuose kituose butuose sudegė aparatūra. Todėl įtariame, kad tame name šokinėja elektros įtampa.
Jei ši prielaida pasitvirtintų, galima būtų teigti, kad būtent dėl to sudegė tie šaldytuvai ir aparatūra. Tik kol kas tai yra tik prielaidos ir pamąstymai, nes to namo bendrija ir administruojanti bendrovė nėra pasidariusi namų darbų. Administruojančiai bendrovei patarta kreiptis į nešališkus elektrikus.
– O ar negali būti atvirkščiai: kilus prietaiso gaisrui ar kitoms problemoms, į elektros instaliaciją nenukeliauja per dideli krūviai?
– Taip gali būti, tačiau tik su viena sąlyga – jei nesuveikia tie vadinamieji automatukai. Jei apsauga dirba tinkamai – įvykus trumpajam jungimui, automatukas suveikia ir elektra atsijungia.
– Galbūt ne visi skaitytojai yra įsigilinę – kuo skiriasi stacionari priešgaisrinė signalizacija nuo autonominių dūmų detektorių, kurie kaip tik neseniai (nuo gegužės 1-osios) tapo privalomi visuose būstuose?
– Dūmą jaučia ir stacionarios, ir autonominės signalizacijos detektoriai. Autonominis dūmų detektorius yra savarankiškas įrenginys, jame yra baterija. Baterija jį maitina, viduje yra įmontuota signalizacija, kai daviklis aptinka dūmą – ji suveikia.
Stacionarus įrenginys yra toks pats, bet jis yra maitinamas be baterijos. Įtampa (tiesa, labai silpna) iki jo ateina per laidą. Stacionarios signalizacijos smegenys yra vadinamos centrale. Iš jos išeina laidai. Prie vieno laido gali būti sumontuotas apsaugos daviklis, prie kito – priešgaisrinis, prie trečio – stiklo dūžio daviklis, ir taip toliau. Ir detektorių būna begalė – dūmų, dujų, temperatūros.
Kai detektorius suveikia, jis siunčia signalą į centralę, kuri atlieka savo užduotį – praneša, tarkime, apie gaisrą. Kitaip tariant, nusiunčiamas signalas į sireną, kuri dažniausiai būna sumontuota ant namo fasado, ji pradeda kaukti. Galima suprogramuoti ir taip, kad sistema pavojaus atveju išsiųstų pranešimą į dešimtį mobiliųjų telefonų.
Užsienyje žmonės, kol keliauja, kilnojamus detektorius netgi kemperiuose susimontuoja.
Be to, autonominis įrenginys, žinoma, yra kilnojamas, jį, pavyzdžiui, galima vežtis į sodą arba, atostogaujant vasarą, į namelį Palangoje. Užsienyje žmonės, kol keliauja, tuos detektorius netgi kemperiuose susimontuoja. Čia tik pas mus saugotis gaisro yra naujovė.
– Ar galite neatsakingus gyventojus auklėti, galiausiai – bausti?
– Su gyvenamaisiais namais buvo ir bus problema. Su priešgaisrine kultūra ir iš viso, su saugaus elgesio kultūra, savęs saugojimo kultūra, yra Lietuvoje problema. Užsienietis, atvažiavęs Lietuvoje į viešbutį ką daro pirmiausiai? Jis pasideda daiktus kambaryje ir eina pasižiūrėti, kur yra artimiausias išėjimas, pasistudijuoja evakuacijos planus. Pabendrauja su personalu. Žodžiu, apsižiūri atsitraukimo kelius, jeigu ką. O ką lietuvis daro?
Užsienietis, atvažiavęs į viešbutį, pasideda daiktus kambaryje ir eina pasižiūrėti, kur yra artimiausias išėjimas, pasistudijuoja evakuacijos planus. O ką daro lietuvis?
Įmonių vadovus galime lengviau paveikti, kad jie rūpintųsi priešgaisrine sauga. Tuo metu gyventojus nuo mūsų gina 24-asis Konstitucijos straipsnis: į būstą galima patekti tik su gyventojo sutikimu arba teismo leidimu. Ir turi būti labai svarios priežastys, kad teismas tokį leidimą suteiktų. Gautum teismo leidimą nebent tuo atveju, jei itin įtaigiai surašytum, jog tame bute itin didelis gaisro pavojus, keliantis grėsmę ir aplinkiniams.
Bet nepatekęs vidun negali ir surašyti. Žodžiu, uždaras ratas.
– Bandote kažko griebtis, kad keistumėte lietuvių mąstymą ir įpročius?
– Esame užsibrėžę 100 000 gyventojų aplankyti. Tai eina inspektoriukai po namus – gaila man jų... Beldžiamės į duris, sakome, pamokysime, pakonsultuosime, nes norime, kad gaisrų mažiau būtų. Tai vieni tik prieš nosį duris užtrenkia, o kiti dar ir apšaukia: ko jūs čia norit, ko lendat, kodėl čia mus trukdot?!
Gyventojus nuo mūsų, priešgaisrinės saugos specialistų, gina 24-asis Konstitucijos straipsnis.
Tokiais atvejais aš suprantu, kad gaisrinė sauga yra tik gaisrininkų reikalas, ir kad tik gaisrininkams žmonių saugumas rūpi. Tik kai atsitinka koks nors rezonansinis įvykis, ar bent kaimynas sudega – žmonės kiek įdėmiau ir kitu kampu pasižiūri į savo buitį, ar viskas gerai. Bet po mėnesio vėl viską pamiršta.
Kažkada kasmet Lietuvoje po 300 žmonių gaisruose žūdavo. Dabar, ačiū Dievui, „tik“ po šimtą kasmet uždūsta, o tuomet ir sudega gaisruose. Žiūrint Europos lygmeniu, mes dar neatrodome gerai.
