100 tūkst. šalies gyventojų tenka 263 gaisrai ir 1,8 gaisruose žuvusių žmonių.
Šiais metais vieno gaisro metu žuvo 3 gyventojai, o 3 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes. Pernai per tą patį laikotarpį buvo kilę 7 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.
Miestuose šiemet žuvo 13 žmonių (27 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 36 (73 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,8 karto daugiau žmonių nei miestuose. Dešimt gyventojų žuvo Kauno (iš jų po 3 – Kėdainių ir Raseinių rajonų savivaldybėse) apskrityje, po 9 – Vilniaus (iš jų 5 – Vilniaus rajono savivaldybėje) ir Panevėžio (iš jų 4 – Rokiškio rajono savivaldybėje) apskrityse, 6 – Šiaulių (iš jų 3 – Pakruojo rajono savivaldybėje) apskrityje, po 5 – Utenos ir Klaipėdos (iš jų 3 – Klaipėdos mieste) apskrityse, 2 – Alytaus, po 1 – Marijampolės, Telšių ir Tauragės apskrityse.
Daugiausia žmonių žuvo šeštadienį (11 gyventojų), nuo 12 val. iki 20 val. gaisruose žuvo 26 žmonės (53 proc. žuvusiųjų), tragiškiausia mėnesio diena – 19-oji (ugnis pasiglemžė penkių žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 34 vyrai ir 13 moterų, dviejų žuvusiųjų tapatybė nenustatyta. Gaisruose žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 64 metai.
Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 12 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 7 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Atsižvelgdamas į tai, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse šiemet žuvo beveik 3 kartus daugiau žmonių nei miestuose, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio–gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo net 102 gyventojai, t. y. vidutiniškai po 10 gyventojų per mėnesį.
Gaisrų metu ugniagesiai šiemet išgelbėjo 60 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį – 93), 602 pastatus (613), 78 transporto priemones (143), 805 gyvūnus (693).
770 gaisrų užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 24,1 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 40 gyventojų.
Remiantis 2017–2021 m. gaisrų statistika, per dešimt metų mėnesių šalyje vidutiniškai kyla 8785 gaisrai, iš jų 3341 gaisras, arba 38 proc. visų gaisrų, atvirosiose teritorijose. Šiemet atvirosiose teritorijose kilo 2589 gaisrai, t. y. 35,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,39 tūkst. ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai atvirosiose teritorijose kilo 2081 gaisras, šiemet jų užgesinta 24,4 proc. daugiau, o jei palyginsime su penkerių metų dešimties mėnesių atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų vidurkiu, jų užgesinta 22,5 proc. mažiau. Daugiausia atvirųjų teritorijų gaisrų šiemet užgesinta Vilniaus (986 gaisrai), Kauno (359) ir Klaipėdos (210) apskrityse.
1770 gaisrų užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 24,1 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 40 gyventojų. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2041 gaisras, juose žuvo 55 gyventojai, gaisrų skaičius čia sumažėjo 13,3 proc., o žuvusiųjų – 27,3 proc. Mažiau gaisrų kilo ir dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 12,4 proc. mažiau). Šiemet 579 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,9 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (užgesinti 237 gaisrai), pirtys (97), vasaros virtuvės (45) ir garažai (43), 720 kartų degė transporto priemonės (9,8 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 379 lengvuosius automobilius, 78 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 1,1 proc. visų gaisrų.
Miestuose užgesinti 3252 gaisrai (44 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4092 (56 proc.). Ugnis sunaikino 184 pastatus, 164 transporto priemones, 585 gyvūnus, 3120 kv. m gyvenamojo ploto, o 5749 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (22,3 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (12,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,0 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,6 proc.). Be to, įregistruoti 159 padegimai (2,2 proc.), 26 gaisrai (0,4 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 571 gaisro (7,8 proc.) priežastys dar tiriamos.
Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 294 gyventojus, iš jų 37 vaikus.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 12141 gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 11857 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 2,4 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 5550 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2449 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 3602 kartus jie talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2050 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (šiemet šių darbų atlikta 22,0 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). 1347 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 129 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 35 žuvusiuosius.
309 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 103 skenduolius (pernai – 97), iš jų 3 vaikus (3), bei išgelbėjo 34 gyventojus (36). Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Vilniaus (19 gyventojų), Kauno (19) ir Utenos (12) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 4,5 karto daugiau nei moterų (iš vandens telkinių ištraukta 17 moterų), nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 53 metai.
527 kartus ugniagesiams gelbėtojams šiemet teko budėti nukenksminant sprogmenis, 572 kartus likviduoti cheminius incidentus, 69 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 294 gyventojus, iš jų 37 vaikus.
