„Aš dirbu advokate daugiau nei 20 metų, ir tokio atvejo pas mane nebuvo. Žinokite, dėl to skelbimo buvo tokia paklausa! Atrodė, lyg čia pirmas tokio turinio skelbimas Vilniuje arba kokia Holivudo žvaigždė tarp parsiduodančių merginų atsirado“, – įspūdžiais apie skandalingo skelbimo efektą teisme pasidalijo sostinėje praktikuojanti teisininkė. Ji dar pridūrė: „Turiu širdies aritmiją, tad man teko gerti vaistų.“
Buvo tokia paklausa! Atrodė, lyg čia pirmas tokio turinio skelbimas Vilniuje arba kokia Holivudo žvaigždė atsirado...
15min šioje viešai nagrinėtoje baudžiamojoje byloje tikslingai neskelbia pavardžių ar kitų duomenų, kurie atskleistų tapatybes. Mat šis sekso skelbimo skandalas tiesiogiai susijęs su naujienų portale anksčiau aprašyta itin jautria tėvų kovos dėl mergaitės istorija.
Vilniečiui gintis tenka nuo visko
Būtent vaiko tėvas, sulaukęs teorinių kaltinimų dėl pedofilijos, smurto ir kitų baisių dalykų, realiu teisiamuoju tapo tik šiame baudžiamajame procese – dėl advokatės apšmeižimo ir jos veiklos sutrikdymo.
Pedofilo ir smurtautojo etiketės vyrui neprilipo, tad kitame, civiliniame, procese jis šventė pergalę: dviejų instancijų teismai yra patvirtinę, kad mažametei augti yra geriau su tėvu, o ne su motina.
Apie tai daugiau skaitykite susijusiuose straipsniuose.
Nesunku suprasti, kad teistumas vilniečio kovoje dėl dukters būtų gerokai susilpninęs jo pozicijas prieš mergaitės motiną, tik sykį baustą už neblaivumą.
Tad tyrėjams ir teisėjams, ieškojusiems tikrojo advokatės siaubu tapusio nusikaltėlio, teko itin atsakingai pažvelgti į visą karu tapusio konflikto kontekstą.
„Laukiu skambučių, būsit maloniai nustebintas“
Bylos duomenimis, 2018 m. kovo 20 d., tiksliai nustatytu metu (10.27 val.), būdamas nenustatytoje vietoje, prisijungęs prie internetinio tinklo iš konkretaus IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio šioje byloje teistam vyrui, taip ir neišaiškintas nusikaltėlis vienoje internetinių skelbimų svetainėje įdėjo didžiulį ažiotažą sukėlusį skelbimą.
„Esu patraukli moteris, ieškau aistringų vyrų. Daili ir išsilavinusi tamsiaplaukė mielai pasikviestų į svečius džentelmeną, abiem naudingam susitikimui. Foto mano. Aplankykit mane ir būsit maloniai nustebintas. Laukiu skambučių visą parą“, – tokio turinio skelbimas buvo paviešintas.
Tik skambučių lavinos sulaukė ne toji išgalvota gražuolė, o realus asmuo – advokatė, kurios darbas per dešimtis mokamo sekso ištroškusių vyrų buvo tiesiog sutrikdytas.
Narpliodami šią bylą, teisėjai turėjo nesusipainioti šeimos intrigų ir techninių subtilybių kupinoje istorijoje.
Mat prie skelbimo piktavalis buvo nurodęs nukentėjusiosios viešai skelbiamą darbinį telefono numerį (duomenys neskelbtini). Prokuratūra konstatavo: po šio akibrokšto advokatės profesinė veikla buvo sutrikdyta – ji liko be telefono, kurį galima naudoti profesiniais tikslais.
„Tokiu būdu apie nukentėjusiąją paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino per visuomenės informavimo priemonę“, – pažymima prokuratūros kaltinime.
Advokatė liko be 2000 eurų kompensacijos
Tačiau byla subliuško tiek pirmosios, tiek aukštesnės instancijos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį pavasarį vyrą buvo išteisinęs, o Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija patvirtino, jog išteisinimas buvo pagrįstas ir pelnytas.
Išgirdęs jam palankų verdiktą, vilnietis tuo pačiu išvengė 70 MGL dydžio (3500 eurų) baudos ir įpareigojimo atlyginti advokatei jos patirtą skriaudą (civiliniu ieškiniu prašyta 2000 eurų kompensacijos).
Narpliodami šią bylą, teisėjai patys turėjo įsivelti į šeimos intrigų ir techninių subtilybių kupiną istoriją.
Kaip buvo pažymima prokuratūros apeliaciniame skunde, būtent šis kaltinamuoju tapęs vyras turėjo motyvą apšmeižti advokatę, kuri aršiai gina buvusią jo sugyventinę kovoje dėl vaiko. Globoti dukrą ir neatiduoti jos motinai siekusiam vyrui buvo užkliuvęs teisininkės darbo stilius, todėl jis netgi buvo apskundęs ją advokatų tarybai. Tiesiai šviesiai pasakius, vyras esą norėjo atkeršyti arba pakišti kiaulę advokatei, kuri teismuose gynė vaiko mamą.
Kaltinamojo alibi: budėjimas visą parą
Vis dėlto prieš teismą vilniečiui teko stoti ne vien dėl galimo motyvo turėjimo, bet ir kitų objektyviai nustatytų aplinkybių. Viena esminių: tas, kas įkėlė advokatą šmeižiantį skelbimą, turėjo žinoti teisiamojo namuose esančio bevielio interneto ryšio (Wi-fi) slaptažodį.
Kita vertus, kaltinamasis turėjo ir stiprų alibi: būtent tą dieną ir tuo metu, kai skelbimas buvo įkeltas, jis buvo darbe, maža to, tai buvo visą parą trunkantis budėjimas. Dar vienas svarbus niuansas: vilnietis dirba tam tikroje saugumo zonoje, į kurią neštis asmeninių ryšio priemonių apskritai negalima.
Žinoma, teoriškai galima svarstyti, kad vyras iš saugumo zonos 5 ar dešimčiai minučių buvo išėjęs, kad padarytų nusikaltimą ir vėl grįžtų į darbą. Tačiau tokia versija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kruopščiai tiriama ir liko tik pasvarstymais.
Lygiai taip pat, tik pasvarstymais galima vadinti versijas, kas dar galėjo žinoti šio vilniečio namų Wi-fi prisijungimą ir veikti jo vardu, kad kompromituotų savininką.
Teistumas taptų reikšminga dėme
Vyras tarsi ir turėjo motyvą pakenkti nukentėjusiajai advokatei, nes ji atstovauja kitą teisme nagrinėjamo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo šalį – jo buvusią sugyventinę, su kuria jo santykiai yra įtempti ir konfliktiški.
„Tačiau šiuo atveju šių duomenų asmeniui pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neužtenka“, – pažymėjo teisėjai.
Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai galėjo padaryti asmuo, žinojęs teisiamo vilniečio interneto tinklo pavadinimą, žinojęs arba „nulaužęs“ prisijungimo slaptažodį bei skelbimo patalpinimo metu buvęs pas jį namuose ar apie 50 metrų atstumu nuo jo, arba, kaip nurodė IT specialistas, naudojęs nuotolinio prisijungimo programėlę.
Pats kaltinamasis byloje kėlė versiją, kad tai galėjo padaryti jo buvusi sugyventinė ar jos dabartinis sutuoktinis.
„Tokia versija byloje nėra nei patvirtinta, nei patikimai paneigta. Tokio elgesio motyvas gali būti labai įvairus, tame tarpe, pavyzdžiui, siekis šia veika nepagrįstai apkaltinti šį žmogų, nes jo teistumas nebūtų palankiai vertinamas sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo“, – vieną kertinių šios baudžiamosios bylos momentų įvardijo teismas.
Slaptažodį galėjo žinoti daugelis?
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji įrodymai, kad sugyventinė įvykio dieną irgi buvo savo darbo vietoje, o jos naujasis sutuoktinis nebuvo grįžęs iš užsienio, kur gyvena ir dirba.
„Tačiau šie duomenys nepaneigia prisijungimo prie interneto tinklo galimybės nuotoliniu būdu panaudojant specialią programėlę. Iš 2019 m. sausio 24 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad interneto tinklo pavadinimas atitinka teisiamojo naudojamo įrenginio pavadinimą. Be to, yra galimybė sužinoti interneto tinklo pavadinimą pagal silpnėjantį/stiprėjantį signalą tolstant/artėjant prie išteisintojo gyvenamojo namo.
Duomenų, kad 2018-03-20 buvo kitokia situacija, byloje nėra, nes, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamos veikos padarymo laikotarpiu jo gyvenamoji vieta apžiūrėta nebuvo, duomenys nesurinkti. Tuo pačiu nebuvo nustatytas ir jo naudojamas slaptažodis. Išteisintasis nurodė, kad jo slaptažodį žinojo ne vienas asmuo, lankęsis pas jį namuose. Be to, jis naudojo tokį patį slaptažodį, kokį naudojo ir gyvendamas kartu su buvusia moterimi (pastaroji neigė žinojusi šiuos duomenis). Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų patikimai patvirtinti ar paneigti abiejų šių asmenų nurodytas aplinkybes.
Sutiktina ir su gynybos argumentais, kad IT specialisto parodymai apie tai, kad antros kartos slaptažodžiai praktiškai nėra „nulaužiami“, šiuo atveju nepatvirtina kaltinimo aplinkybių, nes, kaip minėta, byloje nėra nustatyta, kurios kartos ir kiek sudėtingos konfigūracijos slaptažodį įvykio dieną naudojo išteisintasis“, – pažymi teismas.
Norint nuteisti – per daug abejonių
Išteisinamajame nuosprendyje pažymima, kad byloje liko nemažai įvairiausių abejonių, tad asmuo negali būti nuteistas, priešingai – visi neaiškumai turi būti vertinami būtent kaltinamojo naudai.
„Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas proceso reikalavimų nepažeidė. Bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, surinkti ir ištirti įrodymai nuosprendyje aptarti labai detaliai, teismas analizavo bei vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Duomenys buvo gretinami tarpusavyje sprendžiant, ar jie patvirtina ir papildo vienas kitą, ar sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad kaltinime įvardijamą šmeižiančio turinio skelbimą internetinių skelbimų svetainėje patalpino būtent teisiamasis.
Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis“, – įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuoja Apygardos teismo kolegija.